Chorda (< sen. gr. χορδή 'styga') – per chordinių organizmų kūną einanti atraminė nugaros styga; pradmuo, nuo kurio pradeda vystytis griaučiai. Ją turi žmogus ankstyvoje gemalo stadijoje. Chorda yra svarbiausias chordinių tipo požymis.
Chorda yra stangri, lanksti, nesegmentuota. Ji susidaro iš žarnyno vamzdelio nugarinės sienelės.[1] Chordos ląstelėse daug vakuolių, ją dengia skaidulinis dangalas. Daugelis stuburinių gyvūnų chordą turi tik gemalo tarpsnyje – vėliau iš jos susidaro stuburas. Tik kai kurie primityvūs chordiniai gyvūnai išlaiko chordą visose savo vystymosi tarpsniuose – gaubtagyviai, iešmučiai, apskritažiomeniai, dalis žuvų (dvikvapės, eršketinės).[2]
Šaltiniai