Charakteris – stabili unikali asmenybėspsichika, lemianti ar prognozuojanti individo elgseną bei atsaką; nusistovėjusi ypatybių visuma, išreiškianti individo santykį su aplinka bei pačiu savimi.
Visus charakterio bruožus sieja šios savybės:
charakterio vientisumas (charakteryje nėra prieštaraujančių bruožų);
pastovumas (lemia žmogaus santykių su aplinka ir pačiu savimi vienodumą);
aktyvumas (veiklumas);
tvirtumas (padeda siekti užsibrėžtų tikslų, ginti savo pažiūras, įveikti kliūtis).
Charakteris reiškiasi žmogaus santykių su aplinka sistemoje, apimančioje santykius:
su kitais žmonėmis (draugiškas arba uždaras, taktiškas arba grubus, teisingas arba linkęs apgauti);
su darbu (atsakingas arba aplaidus, darbštus arba tingus);
su pačiu savimi (kuklus arba savimyla, išdidus arba nuolankus);
su nuosavybe (dosnus arba godus, tvarkingas arba nevala, taupus arba išlaidus).
