Katerina Diuniov (pranc.Catherine Deneuve, tikrasis vardas – Catherine Fabienne Dorléac; g. 1943 m. spalio 22 d. Paryžiuje) – prancūzų aktorė, prodiuserė ir buvęs modelis, per savo karjerą pelniusi 14 Cezario nominacijų ir pagal šį skaičių nusileidžia tik Isabelle Huppert (16 nominacijų).[1]
Biografija
Katerina gimė Paryžiuje, teatro aktorių Maurice Dorléac ir Renée Simonot šeimoje. Ji taip pat turi dvi seseris – Françoise Dorléac (1942–1967) ir Sylvie Dorléac (g. 1946) bei seserį Danielle (g. 1937) iš motinos ankstesnės santuokos.[2] Motinos mergautinė pavardė buvo Deneuve ir Katerina ėmė ją naudoti norėdama išsiskirti iš kitų seserų, kurios taip pat tapo aktorėmis.
1957 m. Katerina kartu su seserimis Sylvie ir Danielle atliko nedidelius vaidmenis filme „Les Collégiennes“. 1960 m. režisierius Roger Vadim pakvietė ją į savo juostą „L'Homme à femmes“, o jos kūrimo metu pažintis su Jacques Demy padėjo gauti vaidmenį miuzikle „Les Parapluies de Cherbourg“, atnešusį pripažinimą visoje šalyje. Vėliau sekė garsių to meto režisierių kvietimai ir Katerina vienas po kito filmavosi juostose, įtvirtinusiose jos, kaip kino žvaigždės, statusą: „Repulsion“ (rež. Roman Polanski, 1965), „Dienos gražuolė“, „Tristana“ (rež. Luis Buñuel, 1967 ir 1970).
7 ir 8 dešimtmetyje aktorė pasirodė pirmuose filmuose anglų kalba: romantinėje komedijoje „April Fools“ su Jack Lemmon (1969), kriminalinėje dramoje „Hustle“ su Burt Reynolds (1975). 1979 m. ji turėjo vaidinti režisieriaus Alfred Hitchcock filme „The Short Night“, tačiau dėl šio mirties jis taip ir nebuvo sukurtas.[1]
1983 m. Katerina vaidino siaubo filme „Alkis“ kartu su David Bowie ir Susan Sarandon. 1988 m. ji pirmą kartą tapo prodiusere kuriant filmą su Gérard Depardieu „Drôle d'endroit pour une rencontre“.
1993 m. už vaidmenį „Indokinija“ Katerina buvo nominuota Oskarui ir yra viena iš 12 taip įvertintų prancūzių aktorių. 1995 m. ji buvo tarp kandidačių vaidinti filme „Medisono grafystės tiltai“ su Clint Eastwood, bet vaidmuo galiausiai atiteko Meryl Streep.[1]
2000 m. kartu su atlikėja Björk nusifilmavo režisieriaus Lars von Trier filme „Šokėja tamsoje“. 2001 m. Holivude pasirodė nuotykių filmas „Muškietininkas“, kuriame Katerina vaidino Prancūzijos karalienę.
2008 m. pasirodžiusi juosta „Un conte de Noël“ buvo jos 100-asis vaidmuo kine.
Kita veikla
1995 m.
1963 ir 1965 m. Katerinos aktai buvo spausdinami žurnale „Playboy“.[3] 8 dešimtmetyje ji buvo kvepalų Chanel No. 5 reklaminis veidas, o 1985–89 m. jos atvaizdas naudotas Prancūzijos laisvės simbolio Marianos prototipui.
1986 m. aktorė išleido savo pavarde pavadintą kvepalų seriją.
Katerina ilgus metus buvo dizainerio Yves Saint Laurent mūza – pastarasis siuvo jai drabužius filmams „Dienos gražuolė“, „La Chamade“, „La sirène du Mississipi“, „Un flic“, „Liza“ ir „Alkis“.
