Keris Grantas gimė kaip Arčibaldas Alekas Lyčas šiauriniame Bristolio priemiestyje Horfilde.[1][2] Jis buvo antrasis Elijaso Džeimso Lyčo (Elias James Leach, 1872–1935) ir Elsės Marijos Lyč (Elsie Maria Leach, mergautinė pav. Kingdon, 1877–1973) vaikas.[3] Jo tėvas dirbo siuvėju drabužių fabrike, mama, kilusi iš stalių šeimos, irgi buvo siuvėja.[4] Keris Grantas turėjo žydiško kraujo.[5] Jo vaikystė buvo sunki: tėvas buvo alkoholikas,[6] o motina sirgo klinikine depresija.[7] Kai K. Grantui buvo 9-eri metai, tėvas motiną uždarė į psichiatrijos ligoninę ir sūnui vėliau pasakė, kad motina mirė nuo širdies smūgio.[6] Po metų tėvas vedė antrą kartą ir sukūrė naują šeimą.[8] 1935 m. prieš savo mirtį, kai K. Gratui buvo 31 m., tėvas prisipažino, jog motina yra gyva ir guli ligoninėje.[9] Netrukus K. Grantas motiną ištraukė iš ligoninės.[10]
1910 m. K. Grantas susidraugavo su akrobatų trupe „The Penders“, tapo kojūkininku ir prisidėjo prie grupės turo. 1914 m. dvi savaites trukusiuose pasirodymuose Berlyno teatre „Wintergarten“ į jį atkreipė dėmesį Brodvėjaus režisierius Džesis Laskis.[11] 1915 m. gavęs stipendiją pradėjo mokytis Ferfildo vidurinėje mokykloje (Fairfield Grammar School) Bristolyje.[6] 1918 m. iš šios mokyklos buvo pašalintas, be kitų priežasčių, nurodoma tai, kad buvo užkluptas moterų tualete ir dalyvavo apvagiant parduotuvę gretimame Amsberio mieste.[12] Tuomet K. Grantas prisidėjo prie trupės „The Penders“, o jo tėvas su trupe pasirašė trejų metų sutartį.[13]
K. Grantas keliavo su trupe, vėliau išvyko už Atlanto ir ėmė vaidinti Brodvėjaus miuzikluose. Netrukus jis išlavino savotišką tartį, vadinamą Vidurio Atlanto akcentu, kuris neretai parodijuojamas. 1932 m. atvyko į Holivudą, kino kompanijos „Paramount Pictures“ vadovai jam sugalvojo slapyvardį Cary Grant.[14]
Aktorius įžymus savo komediniais ir draminiais vaidmenimis. Vaidino, pavyzdžiui, filmuose „Baisi tiesa“ („The Awful Truth“, 1937), „Mažylio auklėjimas“ („Bringing Up Baby“, 1938), „Ganga Dinas“ („Gunga Din“, 1939), „Filadelfijos istorija“ („The Philadelphia Story“, 1940), „Jo mergina Penktadienė“ („His Girl Friday“, 1940), „Įtarimas“ („Suspicion“, 1941), „Arsenas ir seni nėriniai“ („Arsenic and Old Lace“, 1944), „Bloga šlovė“ („Notorious“, 1946), „Vyskupo žmona“ („The Bishop’s Wife“, 1944), „Pagauti vagį“ („To Catch a Thief“, 1955), „Neužmirštamas romanas“ („An Affair to Remember“, 1957), „Į šiaurę per šiaurės vakarus“ („North by Northwest“, 1959) ir „Šarada“ („Charade“, 1963).
K. Grantas du kartus buvo nominuotas „Oskarui“ (už vaidmenis filmuose „Penso serenada“ („Penny Serenade“) ir „Niekas kitas, tik vieniša širdis“ („None but the Lonely Heart“), taip pat – penkis kartus „Auksiniam gaubliui“ (abiem apdovanojimams nominuotas kaip geriausias aktorius), tačiau nė vieno apdovanojimo nelaimėjo. 1970 m. gavo garbės „Oskarą“.[15]
1999 m. Amerikos kino institutas 100-o didžiausių kino žvaigždžių per pastaruosius 100-ą metų sąraše K. Grantui skyrė antrąją vietą.[16]
K. Grantas buvo susituokęs penkis kartus. Jo žmonomis buvo aktorės Virdžinija Čeril (1934–1935), Betsi Dreik (1949–1962), Dajana Kenon (1965–1966, šioje santuokoje K. Grantui gimė duktė Dženiferė), aukštuomenės įžymybė Barbara Haton (1942–1945) ir Barbara Haris (1981 m. – iki K. Granto mirties 1986 m.).[17]
_01_Crisco_edit.jpg)
