Karlas Levis (it. Carlo Levi, tikr. vardai Grazadio Carlo, 1902 m. lapkričio 29 d. Turinas – 1975 m. sausio 4 d. Roma; palaidotas Aliane, Materos provincija) – italų rašytojas, tapytojas, antifašistinio judėjimo veikėjas.
Biografija
1924 m. Turino universitete baigė mediciną. 1929 m. antifašistinės grupės „Giustizia e Liberta“ vienas įkūrėjų ir vadovų. 1934 m. suimtas ir kalintas Romoje, 1935 m. ištremtas į Bazilikatą. Gyveno įvairiuose miesteliuose, daugiausia Aliane. Neatlygintinai gydė, tapė gamtą, vietinius žmones, užrašinėjo jų papročius, pradėjo rašyti atsiminimų knygą „Kristus sustojo Ebolyje“ (Cristo si e fermato a Eboli 1945 m., filmas 1979 m., režisierius F. Rosi; knyga išversta į 37 kalbas). Joje pasakojama apie kaimo žmonių skurdą, kaimo ir miesto žmonių gyvenimas vaizduojamas kaip du skirtingi saviti pasauliai. 1936 m. amnestuotas. Emigravo į Prancūziją, iš čia vadovavo grupei „Giustizia e Liberta“. 1941 m. grįžo į Italiją. Florencijoje suimtas ir kalintas iki 1945 m. Po Antrojo pasaulinio karo leido antifašistinį laikraštį „Italia libera“.
Parašė kelionių knygų („Žodžiai yra akmenys“, Le parole sono pietre 1955 m., apie Siciliją, „Aš atėjau su baime“, La doppia notte dei tigli 1959 m., apie Vokietiją), filosofinę alegorinę knygą „Laikrodis“ (L’orologio 1950 m.), esė (rinkiniai „Baimė dėl laisvės“, Paura della liberta 1946 m.). Neigė abstrakcionizmą, plėtojo realistinės tapybos tradicijas.
Nutapė portretų (tarp jų I. Kalvino, F. L. Raigto, P. Nerudos ir kt.), peizažų. Ankstyvuosiuose paveiksluose ryški naujojo daiktiškumo krypties ir A. Modiljanio, 1936–1941 m. laikotarpio kūriniams – Ch. Sutino kūrybos įtaka. Karlo Levio paveikslai išsiskiria virpančiu potėpiu. Nuo 1924 m. 5 kartus dalyvavo Venecijos bienalėje, bet 1934 m. jam uždrausta jose dalyvauti. [1]
Šaltiniai
