Call of Duty − pirmojo asmens šaudyklė, sukurta įmonės „Infinity Ward“ ir išleista 2003 m. spalio 29 d. „Activision“.[1] Tai yra to paties pavadinimo žaidimų serijos pirmoji dalis. Žaidime veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo metais. „Call of Duty“ naudoja „Quake III: Team Arena“ grafinį variklį. Žaidimas yra panašus į kitus šio žanro žaidimus, pvz., „Medal of Honor“, kadangi susideda iš vieno žaidėjo kampanijos ir misijų. Tačiau kitaip nei „Medal of Honor“ žaidime, galima žaisti ne tik už Amerikos kareivį, bet ir už Didžiosios Britanijos ar Sovietų Sąjungos kareivius.
Apžvalga
„Call of Duty“ veiksmas vykta Antrojo pasaulinio karo metu, žaidėjas valdo pėstininkų divizijos kareivį. Kiekviena misija susideda iš kelių objektų, kurie yra pažymėti displėjuje, primenančiame kompasą (heads-up display). Žaidėjas turi įvykdyti visus objektus, kad gautų naują misiją. Žaidimą galima bet kada išsaugoti ir paleisti iš naujo, vėlesniuose „Call of Duty“ serijos žaidimuose šią funkciją atlieka sistema, dėl to misiją galima pradėti tik nuo tam tikros sistemos išsaugotos vietos.
Žaidėjas vienu metu gali neštis du pagrindinius ginklus, pistoletą ir aštuonias granatas (vėlesniuose šios serijos žaidimuose galima neštis tik du ginklus, tačiau taip pat gaunamas peilis, nešiojamas prie perpetės). Ginklus galima keisti į kitus, rastus mūšio lauke. Kitaip nei kituose serijos žaidimuose, šiame galima pasirinkti šaudymo režimą (šaudyti pavieniais šūviais ar serijomis). „Call of Duty“ buvo viena pirmųjų pirmojo asmens šaudyklių pradėjusių naudoti iron sight taikymosi režimą. Žaidime taip pat galima naudotis kitais, įvairiais ginklais, pvz., kulkosvaidžiais, vairuoti tankus, šarvuočius ir kitas transporto priemones.
Žaidimas naudoja tipinę gyvybės taškų sistemą, kur gyvybių skaitiklio limitas pavaizduotas lentelėje. Susižeidus galima pasinaudoti pirmosios pagalbos rinkiniais, kuriuos galima rasti įvairiose žaidimo vietose. Vėlesnėse serijos dalyse gyvybių skaitiklio nebelieka, gyvybės susigrąžinamos pasitraukus iš ugnies lauko.
Žaidimas turi dar vieną ypatingą savybę: šalia nugriaudėjus sprogimui, žaidėjas trumpam patiria imituotą spengimą ausyse, atitinkantį prislopinto garso efektą, taip pat pasireiškia neryškus matymas, veiksmas sukasi lėčiau.
„Call of Duty“ puikiai perteikia tikro mūšio lauko vaizdą. Žaidėjas juda ne vienas kaip daugelyje tokio žanro žaidimuose, o kartu su keliais kitais kareiviais, kurie padeda kovoje, tačiau žaidėjas visada yra atakos smaigalyje ir kai kuriuos objektus turi įvykdyti vienas.
Kritika
Žaidimas susilaukė neeilinio pasisekimo. Kritikai apie jį atsiliepė itin gerai, Metacritic įvertinimas buvo net 91 %,[2] o GameRankings 92 %.
2003 m. „Call of Duty“ pelnė „Metų žaidimo apdovanojimą“ iš kelių kritikų svetainių. 2004 m. Interaktyvių menų ir mokslo akademijos apdovanojimuose laimėjo „Metų žaidimo apdovanojimą“, nurungiant tokius žaidimus, kaip kad „Command & Conquer: Generals“, „Max Payne 2: The Fall of Max Payne“ ir „Rise of Nations“. Žaidimas taip pat pelnė „Metų kompiuterinio žaidimo“, „Metų pirmojo asmens šaudyklės žaidimo“ apdovanojimus ir buvo nominuotas už „Išsiskiriančią inovaciją“ ir „Išsiskiriančius pasiekimus muzikos bei garso kompozicijose“ Interaktyvių pasiekimų apdovanojimuose.[3]
„Call of Duty“ taip pat buvo nominuotas kaip „Geriausias žaidimas“ 2004 m. Žaidimų kūrėjų pasirinkimo apdovanojimuose (Game Developers Choice Awards). Nors žaidimui laimėti apdovanojimo nepavyko, žaidimą kūrusi kompanija „Infinity Ward“ laimėjo „Metų naujokės studijos“ apdovanojimą. Čakas Rusomas pelnė „Meistriškumo muzikoje“ apdovanojimą už savo darbą kuriant žaidimui muziką.[4]
IGN žaidimui davė 9,3 balo iš 10. Denas Adamsas iš IGN priskyrė tik vieną neigiamą kritiką − tai, kad žaidimas buvo per trumpas, ką taip pat teigia ir kiti kritikai.[5]
Šaltiniai
Nuorodos
