Būdviečio Jėzaus Nazariečio bažnyčia

54°17′13″š. pl. 23°19′46″r. ilg. / 54.28706°š. pl. 23.329516°r. ilg. / 54.28706; 23.329516

Kitos reikšmės – Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.
Būdviečio Jėzaus Nazariečio bažnyčia
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Lazdijų
Savivaldybė Lazdijų rajonas
Gyvenvietė Būdvietis
Adresas Bažnyčios g. 5
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) 1906 m.

Būdviečio Jėzaus Nazariečio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Būdviečio kaime, Lazdijų rajone, 4 km į šiaurę nuo Lenkijos sienos.

Istorija

Būdvietyje 1820 m. pastatyta vieša koplyčia. Ji 1831 m. turėjo nuolatinį kunigą. Vėliau kurį laiką jo nebuvo. 1885 m. paskirtas nuolatinis. Kunigo Vladislovo Palukaičio rūpesčiu nuo 1895 m. pradėta giedoti lietuviškai. Kunigas Jonas Grajauskas 1906 m. pastatė medinę koplyčią. Ji 1917 m. tapo filija. 1920 m. įkurta parapija. Iki 1936 m. pristatyta zakristija ir prieangis su 2 bokštais. Klebonas J. Marčiukonis 1947 m. pasitraukė į pogrindį, 1949 m. mirė slėptuvėje.

Architektūra

Bažnyčia liaudiško stiliaus, turinti barokui būdingų bruožų.[1] Ji stačiakampio plano, darnių proporcijų, dvibokštė, su trišone apside. Pagrindinio fasado trikampis frontonas su kryžiumi įrėmintas dviejų keturkampio pagrindo bokštų. Bokštai su stačiakampėmis garsinėmis angomis, dengtomis medinėmis horizontaliomis žaliuzėmis, dengti piramidiniais keturšlaičiais stogais, užsibaigiantys postamentais su ornamentuotais kryžiais. Virš presbiterijos ir dvišlaičio bažnyčios stogo centre iškilę daugiakampiai bokšteliai su barokiniais šalmais ir ornamentuotais kaltiniais kryžiais. Geometriniai langų ir durų skaidymai suteikia dekoratyvumo fasadams. Apsidėje įstatyti į kvadratus sudalinti siauri stačiakampiai langai ir pusapskritimio formos dekoratyvus švieslangis. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventoriaus tvora medinių statinių.

Šventoriuje stovi iš raudonų plytų sumūrytas mauzoliejus, kuriame palaidota Prapuntų dvarininko Kristupo Hertyk žmona Sofija (lentoje įrašas „mirusi 1850 m. liepos 4 d.“).[1] Šventoriuje yra 1989 m. perlaidoto Būdviečio klebono kankinio Juozapo Marčiukonio (1914-1950) kapas.[2] Buvusio Būdviečio dvaro parke išlikusi Sperskių mauzoliejinė koplyčia (XIX a. pr.), vietos ponams ilgai atstojusi bažnyčią.

  • Nuo kelio pusės
    Nuo kelio pusės
  • Galinė dalis su langais
    Galinė dalis su langais
  • Šventoriaus mauzoliejus
    Šventoriaus mauzoliejus
  • Kryžius ant bokšto
    Kryžius ant bokšto

Šaltiniai

  1. ↑ 1,0 1,1 Sakrali Lietuva. Būdviečio Jėzaus Nazaretiečio Bažnyčia
  2. ↑ Benjaminas Kaluškevičius. Juozapas Marčiukonis – kunigas, poetas, kankinys

Nuorodos

Vikiteka: Būdviečio Jėzaus Nazariečio bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga