Bugeniai – kaimas Mažeikių rajono savivaldybėje, 10 km į vakarus nuo Mažeikių. Seniūnaitijos centras. Veikia Bugenių kaimo bendruomenė. Yra kapinaitės, išlikęs XX a. pradžios koplytstulpis, senoji plytinė.
Bugenių kaimas paminėtas 1661 m. rugsėjo 3 d. Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte[2]. 1764 m. žydų registre nurodoma, kad kaime yra 3 žydai. 1834 m. birželio 23 d. patvirtintas Bugenių dvaro laisvųjų valstiečių sąrašas[3]. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Bugenių bajorkaimyje buvo 16 sodybų, kurių savininkai – Aleksandras Bugoslavskis, Tadeušas Narkus, Vincentas Ulskis, Mykalojus Malinskis, Baltramiejus Raibys, Antanas Vilkauskis, Juozas Malinskis, Jonas Vanagas, Silvestras Ausakis, Antanas Šakys, Adolfas Rudnickis, Teofilis Drazdauskis, Juozas Jonuškevičius, Pranas Padervinskis, Vincentas Gedgaudas ir Vendelinas Liutikas [4].
1886–1896 m. kaimo savininkais buvo bajorai Antanas Kasparas Pacevičius (Herbas Pusė Erelio) ir jo žmona Ieva Laucevičiūtė (Herbas Vanagas). 1918 m. įsteigta pradžios mokykla, nuo 1955 m. – septynmetė, nuo 1964 m. – aštuonmetė, nuo 1971 m. – pradinė. Nuo 2004 m. kaime veikė Mažeikių Kalnėnų vidurinės mokyklos Bugenių pradinės mokyklos komplektas. 2006 m. rugsėjį mokykla uždaryta.
1922 m. Bugeniuose buvo pastatytas krakmolo fabrikas. 1934 m. pastatyta plytinė. 1982 m. pastatytas 12000 vienetų kiaulininkystės kompleksas, 2003 m. po bankroto procedūros įmonė savo veiklą nutraukė. Bugeniuose įsikūrusi Ruzgųgirininkija.
Plytinė
Bugenių plytinės griuvėsiai, 2006 m.
Bugenių plytinėje buvo gaminamos degtos plytos. Ji XX a. III dešimtmetyje pastatyta stambaus dvarininko Valeriono Kauneckio žemėje. Iš pradžių buvo pastatyta maža krosnelė, kurioje buvo išdeginamos plytos. Plytas sudėdavo į krosnį, užmūrydavo, išdegdavo ir ataušinę išimdavo. Tada prasidėdavo iš naujo. Darbas buvo nenašus, todėl 1932 m. meistras Rudys pastatė didelę zigzaginę plytų degimo krosnį. 1934 m. plytinė pradėjo dirbti visu pajėgumu. Per sezoną, kuris tęsdavosi nuo gegužės iki spalio mėnesio, pagamindavo iki 2 milijonų plytų.
↑Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. – V., 1963. – P. 125–126.
↑Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. – V., 1963. – P. 427.
↑Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. / Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. – Telšiai, 2007. – 270 p. – P. 227.
↑Bugeniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 570 psl.
