Bronius Ivanauskas (1896 m. spalio 20 d. Vadokliai – 1976 m. JAV) – teisininkas, aukšto rango karininkas (pulkininkas leitenantas), lietuvių išeivijos veikėjas.
Biografija
1907–1914 m. Bronius Ivanauskas mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje. 1916 m. mobilizuotas į rusų kariuomenę. Odesoje baigė karo mokyklą. Dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo kovose su vokiečiais Rygos fronte.
1918 m. grįžo į Lietuvą, nuo 1919 m. sausio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1920 m. kovoje su lenkais prie Seinų buvo patekęs į nelaisvę, tačiau pasisekė iš jos pabėgti ir vėl kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės. 1922 m. Kaune baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1927–1928 m. 2-ojo pėstininkų pulko vadas.
Išėjęs į atsargą nuo 1928 m. teisininkas, Radviliškio apylinkės teisėjas. Nuo 1933 m. Šiaulių, Panevėžio ir Vilniaus apygardos teismo teisėjas, 1941 m. balandžio – birželio mėn. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas. Vokiečiams okupavus Lietuvą, Vilniaus lietuvių komiteto įpareigotas, atgaivino Vilniaus apygardos teismą, nuo 1941 m. šio teismo skyriaus pirmininkas. 1936 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą, o 1942 m. – Vilniaus universitetą.
1943 m. spalio 6 d. paskirtas generaliniu teisėju Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. į JAV. 1950–1951 m. JAV lietuvių bendruomenės garbės teismo pirmininkas. 1952–1955 m. centro revizijos komisijos pirmininkas, nuo 1955 m. centro valdybos pirmininkas.
Apdovanojimas
