Britų kino institutas (angl. British Film Institute, samtrumpa BFI) – ne pelno organizacija, 1933 m. įkurta kaip privati kompanija.[1] 1948 m. susitelkė į kino meno populiarinimą,[2] o 1983 m. galutinai perėjo valstybės institucijų žinion.
Instituto įstatus 1983 m. patvirtino karalienė Elžbieta II.[3] Institutas leidžia monografijų seriją apie ankstesnių metų geriausius filmus ir remia pradedančiųjų režisierių sumanymus. Sakykime, Piteris Grynvėjus savo pirmuosius filmus pastatė Britų kino instituto lėšomis.[4]
Britų kino instituto globojamos veikia įvairios kultūros institucijos:
- Specializuotas žurnalas „Sight & Sound“, jau pusšimtį metų kartą per dešimtmetį rengiantis pasaulio režisierių ir kino kritikų apklausas dėl geriausių visų laikų filmų.
- Nacionalinis Britų kino instituto kino archyvas (1935) pasaulyje laikomas didžiausiu.
- Kino centras „BFI Southbank“ Londone, Saut Banko rajone, pietiniame Temzės krante prie Vaterlo tilto.[5]
- Londono kino muziejus (1988 m. atidarytas tuometinio princo Karolio).
Nuo 1956 m. institutas rengia kasmetinį Londono kino festivalį, kuriame rodomi pagrindiniuose pasaulio kino festivaliuose sulaukę atgarsio nekomerciniai filmai. 1976–1982 m. institutui vadovavo britų politikas Džonas Frymanas.
Instituto specialistai yra sudarę šiuos sąrašus:
- 100 geriausių britų filmų per 100 metų pagal Britų kino institutą
- 75 Britų kino instituto ieškomiausi filmai
Išnašos
