1732 m. gamybos padėklas pažymėtas Britanijos sidabro žyme.
Britanijos sidabras (angl.Britannia silver) – sidabro lydinys, turintis 95,84 % sidabro, likęs paprastai būna varis.
Britanijos sidabro standartas Anglijoje buvo įvestas 1697 m. parlamento aktu, kuris pakeitė sterlingo sidabrą, buvusį privalomą sidabro gaminiams.
Sterlingo sidabro prabos ženklą „einantis saugantis liūtas“ (lion passant gardant) pakeitė prabos ženklas „moters, paprastai vadinamos Britanija, figūra“.
Naujo sidabro standarto įvedimas buvo dalis Anglijos vyriausybės pinginės reformos, kuri Viljamo III iniciatyva buvo pradėta 1696 m. Buvo bandoma nutraukti monetų iš sterlingo sidabro apipjaustymą ar perlydymą. Buvo tikėtasi, kad grynesnio sidabro naudojimas sidabro gaminiams apribos naujai kaldinamų sterlingo sidabro monetų perlydymą.
1720 m. birželio 1 d. sidabrakaliams vėl leista naudoti sterlingo sidabrą, o Britanijos sidabras buvo paliktas kaip papildomas Didžiosios Britanijos sidabro standartas.
1999 m. pasikeitė prabavimo taisyklės D. Britanijoje, Britanijos sidabrą imta žymėti nurodant prabą 958, o Britanijos prabos ženklo dėjimas neprivalomas.
Sidabrinės kaupimo monetos britanijos (jų reverse pavaizduota simbolinė Britanijos figūra), kurias Karališkoji monetų kalykla pradėjo kaldinti 1998 m., gaminamos iš Britanijos sidabro.
Britanijos sidabras nėra tas pats kaip Britanijos metalas – alavo lydinio, kuriame nėra sidabro.
