Braškė (Fragaria x ananassa) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas, priklausantis žemuogių (Fragaria) genčiai.
Braškės pirmą kartą veistos PrancūzijosBretanės regione 1750 metais, sukryžminus tarpusavyje virgininę žemuogę (Fragaria virginiana), atgabentą iš rytinės Šiaurės Amerikos, ir čilinę žemuogę (Fragaria chiloensis), 1714 metais Amédée-François Frézier atgabentą iš Čilės. Nuo tada Fragaria × ananassa kultivarai pakeitė paprastąją žemuogę (Fragaria vesca), kuri nuo XVII amžiaus pradžios dominavo komercinėje produkcijoje.
Lietuvoje auginama keletas braškių veislių, iš kurių populiariausios „Zenga zengana“, „Festivalnaja“, „Venta“, „Jaunė" ir kt.
Braškės vaisius – netikroji uogaBraškės vaisiaus skersinis pjūvis
Biologija
Stiebas 10–30 cm aukščio, iš pradžių stačias, vėliau gulsčias. Lapai stambūs, apaugę plaukeliais. Žydi gegužės ir birželio mėn. Žiedai sutelkti negausiažiedžiame žiedyne. Vainiklapiai balti. Vaisiai 2–3 cm skersmens, kartais ir daugiau, raudoni arba rausvai balti. Paprastai vaisiai viršūnėje būna apysmailiai, iš šonų kiek susiploję. Vaisiai išsidėstę negiliose vaisiaus paviršiaus duobutėse.
Iš braškių uogų gaminama uogienė, džemai, sultys, saldainiai, vynas, antpilai ir kt. Vaisiuose yra apie 5,5–9,2 proc. cukrų (gliukozės, sacharozės, fruktozės), 0,5–1,3 proc. organinių rūgščių (ypač citrinos rūgšties), daug vitamino C.
Braškės yra dviejų žemuogių rūšių hibridas – brandinančios dideles uogas čilinės žemuogės (Fragaria chiloensis) ir virgininės žemuogės (Fragaria virginiana), kurios taip pat mezga ganėtinai dideles uogas, bet yra panašesnės į paprastąsias žemuoges (Fragaria vesca). Jas sukryžminus, gauta nauja hibridinė rūšis – braškė Fragaria x ananassa.
