Bezantas – aukso moneta ankstyvaisiais viduramžiais. Tuo metu Vakarų Europoje aukso monetų nekaldino, tik sidabrines ir bronzines. O Europoje cirkuliuojančios negausios monetos būdavo iš Viduržemio jūros regiono. Labai vertino musulmonų ir Bizantijos auksines monetas, kurias paprastai ir vadino bezantais.

Žodis bezant kilęs iš lot. Byzantium, šis – iš gr. Βυζάντιον,Byzántion 'Konstantinopolis'), o daugelis Bizantijos aukso monetų buvo kaldinama Konstantinopolyje.

Pirmieji bezantai buvo Bizantijos solidai. Vėliau šis žodis ėmė reikšti ir musulmonų kalifatuose kaldintus auksinius dinarus, kuriuos arabai ėmė kaldinti pagal solidus.

Venecijiečiai bezantais vadino Egipto auksinius dinarus. Markas Polas savo pasakojimuose apie keliones į Rytų Aziją bezantais vadino Juan dinastijos monetas.^[1] Jo ataskaitose 1 bezantas buvo lygus 20 groutų arba 133⅓ torneselių^[2].

Aukso monetų gamyba Vakarų Europoje vėl pradėta XIII a.:

• apie 1231 m. Sicilijoje ėmė kaldinti augustalius
• 1252 m. Florencija ėmė kaldinti florinus.

X–XI a. Anglijoje bezantas buvo lygus dviem sterlingo šilingams. Aukso ir sidabro kursų santykis buvo 1:9.

Aukso monetas naudodavo, kai pinigų mokėjimas turėjo ypatingą, ritualinę reikšmę ar kai reikėjo išreikšti pagarbą.

Heraldikoje bezantais vadina auksinius skritulius, kurie simbolizuoja aukso monetas. Auksinis heraldinis bezantas yra vienas iš roundelių.