Berčiūnai – kaimas Panevėžio rajono savivaldybėje, dešiniajame Nevėžio krante (ties Sanžilės kanalo žiotimis), 6 km į vakarus nuo Panevėžio, prie kelio A9 Panevėžys–Šiauliai . Seniūnaitijos centras. Stovi Berčiūnų tiltas, Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčia (pašventinta 1997 m.), veikia Berčiūnų pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-38052). Aptiktas Berčiūnų pilkapynas.
Istorija
Berčiūnai žinomi jau nuo kryžiuočių laikų. Kai 1398 m. Ldk Vytautas Didysis užrašė Lietuvą kryžiuočiams iki pat Nevėžio, Berčiūnai buvo likę prie pat sienos.
XX a. pradžioje įkurta Berčiūnų geležinkelio stotelė, veikusi iki amžiaus pabaigos. XX a. tarpukariu Berčiūnai tapo vasarviete. Sovietmečiu veikė pionierių stovykla. Atkūrus nepriklausomybę, ši stovykla buvo atiduota ateitininkų žinion.
1939–1940 m. buvo statoma mūrinė bažnyčia, 1944 m. pašventinta, 1956 m. sunaikinta, vietoje jos 1996 m. pastatyta nauja Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčia.
Po II pasaulinio karo dabartinių Berčiūnų apylinkėse susikūrė „Pašvaistės“, „Lakštingalų“ ir LKP VI suvažiavimo kolūkiai. 1958–1960 m. imta kurti Naujųjų Berčiūnų gyvenvietė, kur įkurta kolūkio kontora, paštas, biblioteka, valgykla su konditerijos cechu. 1973 m. kaimas padalintas skirtoms apylinkėms ir kolūkiams – Senieji Berčiūnai už geležinkelio liko šiaurinėje dalyje ir prijungti prie Daukniūnų kolūkio, o Naujieji Berčiūnai išaugo sovietmečiu prie greitkelio ir prijungti prie M. Melnikaitės kolūkio, buvo kolūkio pagalbinė gyvenvietė. 1999 m. Naujieji Berčiūnai pripažinti gražiausia Panevėžio apskrities gyvenviete.[2]
Gyventojai
Žymūs žmonės
Šaltiniai
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Nepasidalija buvusio kurorto. 2016-06-10, Sekunde.lt (tikrinta 2023-12-08).
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Berčiūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 209 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Berčiūnai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 101 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Berčiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 234
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
- Berčiūnai. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 573 psl.
