Benjaminas Alekna
Benjaminas Alekna (1925 m. kovo 31 d. Bikonys, Kupiškio valsčius – 2007 m. vasario 1 d. Vilnius) – Lietuvos kompozitorius, pianistas, pedagogas.
Biografija
Mokėsi M. Karkos 1940 m. įsteigtuose muzikos kursuose Panevėžyje, 1943 m. – Vilniaus muzikos mokykloje. 1943–1945 m. buvo Vokietijos darbų tarnyboje Pomeranijoje. 1945–1946 m. Panevėžio mokytojų seminarijos mokytojas. 1946–1948 m. studijavo Vilniaus konservatorijos J. Bendoriaus kompozicijos klasėje; dirbo koncertmeisteriu konservatorijoje ir Mokytojų namuose. 1948 m. balandžio 9 d. apkaltintas antitarybine veikla, 7 metus kalėjo Kolymos, Magadano lageriuose, juose įsteigė meno mėgėjų būrelių. 1954–1958 m. gyvendamas tremtyje dėstė Ulan-Udės muzikos mokykloje. 1958–1963 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje, baigė E. Balsio klasę, kartu dirbo konservatorijos koncertmeisteriu, dėstė Vilniaus J. Tallat Kelpšos muzikos technikume.
1963–1964 m. – Klaipėdos muzikos technikumo, 1966–1973 m. – Panevėžio J. Švedo padagoginės muzikos mokyklos, 1973–1975 m. – Rietavo ir Plungės, 1975–1978 m. – Anykščių muzikos mokyklos mokytojas. 1978–1994 m. Panevėžio konservatorijos dėstytojas, koncertmeisteris.
Kūriniai
- Margučiai – baletas, jo paties libretas, 1972 m.
- Ne iš kelmo spirtas – operetė, B. Rupainienės libretas, 1982 m.
- Žmogui – taika – kantata baritonui, lygių balsų ir mišriam chorui, simfoniniam orkestrui, E. Mieželaičio žodžiai, 1963 m.
- Kantata Medininkų ir Sausio Tryliktosios aukoms atminti – mišriam chorui ir orkestrui, 1991 m.
- Mišios Palaimintosios Bronislavos garbei – mišriam chorui ir vargonams, 1969 m.
- Mišios Šv. Benjamino garbei – mišriam chorui ir vargonams, 1992 m.
- Mišparai – mišriam chorui, 1991 m.
- Šv. Kazimiero litanijos – vaikų ir mišriam chorams, vargonams, 1998 m.
- Šermeninės giesmės, arba Lietuviškos pasijos – mišriam chorui, vargonams arba a cappella, 1989 m.
- Margieji drugeliai – giesmės vaikų chorui ir fortepijonui, K. Žitkaus žodžiai, 1990 m.
- 3 simfonijos – I 1963 m., II 1969 m., III „Ieškančiojo pėdsakai“ solistams, mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui K. Trimako žodžiai, 1995 m.
- Requiem – simfoninis paveikslas pagal M. K. Čiurliono paveikslų ciklą „Laidotuvių simfonija“, 1966 m.
- Pėstininkas – simfoninė poema fantazija, 1987 m.
- Jaunimui – simfoninė siuita, 1962 m.
- Lietuvis Amerikoje – simfoninė siuita, 1964 m.
- Aukštaičių kraštas – simfoninės variacijos, V. Laurušo dainos tema, 1978 m.
- Meno daina – simfoninės variacijos, J. Tallat Kelpšos dainos tema, 1984 m.
- Neapykanta ir meilė – simfoninės variacijos styginių orkestrui, vargonams ir mušamiesiems, 1968 m.
- Žvilgsnis į M. K. Čiurlionį – simfoninės variacijos styginių kvartetui, 1989 m.
- 5 sonatos – 1946–1972 m.
- Variacijos – 1946 m.
- 2 scherzo – 1963 m.
- 3 koncertiniai etiudai – fortepijonui 1965 m., Vasaros dienoraštis 1973 m., Dainos be žodžių 1979 m.
- Vestuvinė siuita – 1955 m.
- Keturi paveikslai – akordeonui, pjesės instrumentiniams ansambliams, pučiamųjų orkestrams 1981 m.
- Tėviškė poeto širdyje – vokalinis ciklas, K. Trimako žodžiai, 2000 m.
- solo ir choro dainos, dramos spektaklių muzika. Harmonizavo lietuvių liaudies dainų.[1]
Šaltiniai
|
|