Benaičių senovės gyvenvietė ir kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 30296, senas registro kodas – A1861) – neolito pabaigos – žalvario amžiaus kapinynas bei žalvario ir geležies amžiaus gyvenvietė Kretingos rajono savivaldybės šiaurės vakariniame pakraštyje, Šventosios kairiajame krante.
Istorija
Įrengti Šventosios ir jos bevardžio intako santakos aukštumoje, jos šlaite ir slėnio tersoje.
Kapinyną 2000 m. kasdami žvyrą atrado Lendimų gyventojas Gediminas Japšas su sūnumi Rolandu, aptikę žmogaus kaukolę, gintaro kabučius ir akmens kirvį.[1]
2005 m. objektas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A1861)[2] ir paskelbtas valstybės saugoma kultūros vertybe.[3]
Teritorijos dydis – 5,5 ha.
Tyrimai
2000 m. žvalgė Julius Kanarskas, Algimantas Merkevičius ir Valdemaras Šimėnas. 2000, 2002–2004 m. tyrė Algimantas Merkevičius (Vilniaus universitetas).
Iš viso ištirtas 515,9 m² plotas. Rasti 2 griautiniai II–I tūkstantmečio pr. m. e. sandūros kapai, 3 degintiniai vėlyvojo žalvario amžiaus kapai, aptikti žalvario, senojo ir vėlyvojo geležies amžių gyvenviečių kultūriniai sluoksniai su akmenų grindiniais, židiniais, ūkinėmis duobėmis, stulpavietėmis, surinkta gyvulių kaulų, titnago nuoskalų, gargažių, didelis kiekis keramikos ir molio tinko.[4]
XVII–XIX a. senovės gyvenvietės teritorijoje stovėjo Benaičių kaimavietės pastatai.
Šaltiniai