Bausmė

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu[1] asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, ir apribojanti nuteistojo teises ir laisves visuomenės labui.

Bausmė pasireiškia konkrečiomis bausmės rūšimis – laisvės atėmimu, bauda, turto konfiskavimu, viešaisiais darbais, viešųjų teisių atėmimu, areštu ir kt. Lietuvos Respublikoje bausmė gali būti paskirta tik už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos padarymą. (žr. baudžiamasis įstatymas)

Kriminalinė bausmė

Kriminalinė bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, ją skiria teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, ir apriboja nuteistojo teises bei laisves visuomenės labui. Lietuvos Respublikos BK įtvirtina nuostatą, kad bausmės esmė yra nusikaltimą padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį sudaro tam tikrų teisių ar laisvių atėmimas arba ribojimas.

Kriminalinė bausmė pasižymi tam tikrais specifiniais požymiais, kurie išskiria ją iš kitų valstybės prievartos priemonių – administracinių nuobaudų, procesinių prievartos priemonių. Teisinėje literatūroje išskiriama net iki 50 tokių požymių, tačiau svarbiausi yra bausmės skyrimo pagrindas ir tvarka, jos oficialumas ir viešumas, individualumas bei sukeliamos teisinės pasekmės. Bausmei būdingas oficialumas, kuris pasireiškia tuo, kad nuosprendis priimamas valstybės vardu, laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų.

Bausmė visais atvejais skiriama viešai, net ir tuo atveju, kai baudžiamasis procesas buvo uždaras, rezoliucinė apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kurioje nustatoma bausmės rūšis ir dydis, skelbiama viešai.

Išnašos

  1. Sovietų Sąjungoje teismo sprendimas kai kuriais atvejais nebuvo būtinas. Pavyzdžiui, beveik visada be teismo būdavo skiriama tremtis, o dažnai ir įkalinimas (ypač politiniams kaliniams).