Tradiciškai batus gamindavo batsiuviai ir kurpiai (kurpiai dažniau taisydavo batus, o ne juos gamindavo). Teigiama, kad batsiuviai konkuravo tarpusavyje. Batsiuviai priklausė cechams, gamino batus pagal individualius užsakymus, tuo tarpu kurpiai buvo laisvi amatininkai, keliaudavo iš vienos vietos į kitą, dažniausiai dirbo atokiose vietovėse.[1]
Tradicinė batsiuvystė
Dauguma batsiuvių naudojo kurpalius, pagamintus iš medienos arba geležies. Šiuo metu kurpaliai dažniausiai būna plastikiniai. Kai kurie buvo vienodi, kiti buvo gaminami poromis (kairiajam ir dešiniajam batui atskirai).
Be to, batsiuviai naudojo įvairius įrankius batams gaminti, dažniausiai buvo naudojamos lenktos ylos, adatos (gamintos iš šerno akuotų), specifinės formos peiliai, įvairius šablonai.[1] Šiuo metu manoma, kad batsiuviai naudojo daugiau negu 15 įvairių metodų batams pagaminti.
Senovinių batų pavyzdžiai:
Aplink koją apvyniotas kailis, ant kurių buvo užmaunamai sandalai – juos naudojo Romėnai užkariaudami šiaurės Europą
Mokasinai – iš vieno odos gabalo gaminami paprasti batai.
Dabartinė batsiuvystė
Besivystančiose šalyse, vietoj tradicinių medžiagų, pradėta naudoti padangas ir kitas atliekas batų gamybai, tokiu būdu sustiprindami batų konstrukciją ir sumažindami gamybos kaštus.
Nors teigiama, kad batsiuvystė – sparčiai nykstantis amatas [2], tačiau kai kurie batsiuviai pastebi, kad krizės metu žmonės dažniau taiso batus, neturėdami pinigų naujų batų pirkimui.[3]
Šiuo metu batsiuvystė taip pat tampa populiari senųjų amatų atgaivinimo šventėse, specialiai sau pagamintus batus užsakinėja įvairių profesijų ir pomėgių atstovai, pav. šokėjai.
Batsiuvystė kultūroje
Batsiuviai bei jų amatas dažnai pristatomas įvairių šalių patarlėse. Lietuvoje žinomos šios patarlės: