Balkšvasis gyslotis (Plantago ovata) – gyslotinių šeimos augalų rūšis. Savaime paplitęs Viduržemio jūros regione, rytuose arealas siekia Indiją, Pakistaną, Afganistaną, Vidurinę Aziją (šiame regione žinomas kaip isfagula, ispaghola, isafgolas).[1] Auginamas pietvakarinėse JAV valstijose, Kinijoje.
Augalas vienmetis, žolinis. Šaknis ilga, tvirta. Stiebas trumpas, pažemėje išsišakojęs. Lapai priešiniai, 2–5 cm ilgio. Žiedynas – 0,5–2 cm ilgio varpa su tankiais žiedeliais baltais vainiklapiais. Sėklos gelsvai rudos, 2,5–3 mm dydžio. Augalas žydi gegužę–birželį, vaisius veda birželį–liepą.[2]
Šviesiamėgis. Auga įvairaus drėgnumo molingoje dirvoje.
Balkšvojo gysločio sėklos ir lapai valgomi. Iš sėklų luobelių gauti glitėsiai naudojami kaip maistinis stablizatorius. Augalo sėklos, ypač, jų luobelės, kuriose gausu skaidulų, labai išbrinksta, ir nuo seno naudojamos kaip laisvinamoji priemonė. Balkšvųjų gysločių luobelės geriamos siekiant pagerinti žarnyno veiklą, užkietėjus viduriams. Be to, balkšvojo gysločio luobelės padeda iš organizmo pašalinti toksinus. Gysločio aliejus naudojamas aterosklerozės profilaktikai, cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti.[3]
-
Žiedynas
-
Sėklos
-
Augavietėje (JAV)
-
Augavietėje (JAV,
Nevada)
-
Luobelės
Šaltiniai
_(14395740991).jpg)
