Aventino kalva, arba Aventinas (lot. mons Aventinus) – viena iš septynių Romos kalvų, ant kurių išsidėstęs senovinis Romos centras.

Aventino kalva buvo už senovinės šventosios miesto ribos – pomerijaus^[1]. Kalva nuo seno buvo siejama su plebėjais ir svetimšaliais. Čia stovėjo senovinė Cereros šventykla, taip pat Dianos, teikusi prieglobstį vergams, Junonos, Minervos, Lunos, Floros ir Merkurijaus šventovės^[2].

Aventino kalva savo pavadinimą, pasak Livijaus ir Ovidijaus, gavo dėl ten palaidoto legendinio Albos karaliaus Aventino^[3][4]. Anot Varono, kita pavadinimo istorija yra susijusi su lotynišku žodžiu aves (paukščiai), mat ant kalvos suskrisdavę daug paukščių^[5].

Aventino kalva nuo seno buvo svarbi romėnų mitologijos vieta. Vergilijaus Eneidoje Aventino šlaito oloje gyveno milžinas Kakas, kurį Heraklis nužudė už tai, kad jis pavogė galvijus^[6]. Romos įkūrimo mite dvyniai Romulas ir Remas surengė augurų (pranašavimo iš paukščių) varžybas, kurių rezultatai turėjo lemti, ant kurios kalvos bus statomas miestas ir kuris iš dvynių jam vadovaus. Daugumoje mito versijų Romulas savo augurų palapinę įkurdino ant Palatino, o Remas – ant Aventino^[7]. Abu dvyniai skaičiavo dieviškąjį pritarimą reiškiančius paukščius, kurių Remas pamatė mažiau, todėl miestas buvo įkurtas ant Palatino kalvos ir pavadinamas Roma pagal Romulą.

41°53′ š. pl. 12°29′ r. ilg. / 41.883°š. pl. 12.483°r. ilg. / 41.883; 12.483