Aušra Stasiūnaitė-Čepulkauskienė (g. 1952 m. sausio 20 d. Vilniuje) – Lietuvos vokalistė, operos solistė (mecosopranas), pedagogė.
Biografija
Į didįjį vokalo meną atėjo sekdama savo tėvo, žymaus lietuvių baritono Jono Stasiūno pėdomis.
1976 m. su pagyrimu baigė LSSR konservatoriją (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Salomėjos Vaidžiunaitės vokalo klasę. Tais pačiais metais debiutavo LSSR operos ir baleto teatre Zybelio vaidmeniu Šarlio Guno operoje „Faustas“. 1976–1977 m. stažavo Milano La Scala teatre (mokėsi pas prof. A. Campogagliani, R. Pastorino, A. Beltrammi). 1992 m. tobulinosi Mozarteumo (Austrija) vasaros muzikos akademijoje Zalcburge (pas prof. H. Ludwig). Operos ir baleto teatre solistė dainavo 26 metus (iki 2002 m.).
Nuo 1980 m. dėsto LSSR konservatorijoje (nuo 1992 m. Lietuvos muzikos akademija) kamerinį ir solinį dainavimą; nuo 1997 m. yra šios akademijos docentė. 1993–1994 m. dėstė Lotynų Amerikos dainavimo akademijoje „Carmen Teresa de Hurtado“ Karakase (Venesuela).
A. Stasiūnaitė ištekėjusi už Vilniaus Gedimino technikos universiteto docento Algimanto Čepulkausko, turi dvi dukras – Ievą ir Mildą.
Kūryba
Dar studijuodama LSSR konservatorijoje, 1975 m. tapo VI tarptautinio Michailo Glinkos vokalistų konkurso I premijos laureate (Gruzija). 1976 m. dainininkė laimėjo I vietą tarptautiniame Viotti konkurse Archyvuota kopija 2009-09-24 iš Wayback Machine projekto. (Italija).
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre A. Stasiūnaitės sukurti vaidmenys: Rosina, Carmen, Eboli, Adalgisa, Emilia, Siebelis, Suzuki, Orlovskis, Olga, Marina Mnišek, Fiodoras, Stebuklingas arkliukas (J. Juozapaičio „Marių paukštė“), Lapė (J. Gaižausko „Buratinas“), Ana Regina (A. Bražinsko „Kristijonas“), Mirta (V. Klovos „Pilėnai“), Grafienė (B. Kutavičiaus „Lokys“) ir kt.
Solistė yra surengusi daug solinių koncertų, dainavo su Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Rusijos, Norvegijos simfoniniais ir kameriniais orkestrais. Atliko G. F. Hendelio oratorijų Samson, Judas Maccabaeus, Messiah, W. A. Mocarto Requem, Missa brevis, „Karūnavimo mišių“, L. van Bethoveno IX simf-jos, Missa solemnis, G. Verdžio Requem, M. Theodorakio „Pavasario simfonijos“, E. Balsio, J. Juzeliūno oratorijų solo partijas.
Dainininkė pirmoji atliko įvairių E. Balsio, J. Juzeliūno, V. Barkausko, J. Tamulionio, V. Jurgučio, V. Barkausko, E. Sausanavičiūtės kūrinių solo partijas.
A. Stasiūnaitė gastroliavo Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Gruzijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Venesueloje.[1]
2004 m. įkūrė vokalinį ansamblį „Inmezzo“. Propaguojančio klasikinio žanro meną Lietuvoje ansamblio repertuare – klasika ir jos interpretacijos, lietuvių autorių estradinės dainos, operų, operečių ir miuziklų fragmentai.
Įvertinimas
- 1982 m. LSSR nusipelniusi artistė
Šaltiniai
Nuorodos
A. Stasiūnaitės vaizdo įrašai:
- [1][neveikianti nuoroda] – Dainuoja Aušra Stasiūnaitė. L. N. Klerambo „Orfėjas“, 1981 m. įrašas. LRT aukso fondas.
- [2][neveikianti nuoroda] – Dainuoja Aušra Stasiūnaitė. Dž. Rosinio „Venecijos regata“, 1981 m. įrašas. LRT aukso fondas.
- [3][neveikianti nuoroda] – Groja Lietuvos valstybinės filharmonijos simfoninis orkestras. Atlikėjai: J. Čiurilaitė, S. Larinas, V. Prudnikovas, A. Stasiūnaitė, 1986 m. įrašas. LRT aukso fondas.
- [4][neveikianti nuoroda] – Laida „Vizijos ir tikrovė“, dalyvauja A. Stasiūnaitė, L. Domikaitė, V. Juozapaitis, I. Zelenkauskaitė, 1997 m. įrašas. LRT aukso fondas.
- [5][neveikianti nuoroda] – Lietuvos operos 80-mečio vakaras-koncertas. Dalyvauja J. Čiurilaitė, L. Domikaitė, S. Jonaitytė, A. Janutas, V. Juozapaitis, A. Stasiūnaitė, B. Tamašauskas ir kt., 2000 m. įrašas. LRT aukso fondas.
- [6][neveikianti nuoroda] – Koncertas, skirtas Baltosios lazdelės dienai. Dalyvauja V. Bagdonas, A. Krikščiūnaitė, O. Matusevičiūtė, V. Noreika, A. Stasiūnaitė ir kt., 2003 m. įrašas.
