Šis straipsnis apie autorių teises bendrąja prasme. Apie Vikipedijoje taikomas sąlygas skaitykite straipsnyje Vikipedija:Autorių teisės.

Autorių teisės – autoriui įstatymais suteikiamos išskirtinės teisės į jo kūrinį (autorių teisių objektą). Autorių teisėms taikomos Berno konvencijos nuostatos. Autorių teisės saugo konkrečius kūrinius, bet ne idėjas, procedūras, veiklos metodus ar matematines koncepcijas.^[1] Išimtinių teisių apribojimai ar išimtys gali būti pritaikytos tik tam tikrais specialiais atvejais, kai nesudaromos kliūtys įprastam rezultatų naudojimui ir nekelia pavojaus teisės turėtojo teisėtiems interesams.^[2] Autorių teisėms gali būti taikomos tokios išimtys kaip fair use doktrina Jungtinėse Amerikos Valstijose.^[3]

Lietuvoje autorių teisių įgyvendinimą, administravimą ir gynimą apibrėžia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Autorių teisės skirstomos į turtines (teisės į pajamas, gautas už kūrinio panaudojimą) ir neturtines (teisės į autorystę – teisę vadintis autoriumi, būti paminėtam kūrinio viršelyje, teisę uždrausti kūrinio keitimą ir pan.). Neturtinės autoriaus teisės negali būti perduotos kitiems asmenims. Turtinės autoriaus teisės gali būti perduotos ar parduotos. Autoriaus teisė į kūrinį atsiranda jį sukūrus, vadinasi, jokia kūrinio registracija ar pažymėjimas nėra reikalingi. Kaip bebūtų, neretai ant kūrinių yra naudojami įspėjimai, kuriuos paprastai sudaro autorių teisių simbolis (©), pirmo publikavimo metai ir autorius, pavyzdžiui, 2008 © Vardenis Pavardenis.

Kompiuterinių programų registravimą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

Lietuvoje turtinės autoriaus teisės galioja visą autoriaus gyvenimą bei 70 metų po autoriaus mirties ir gali būti perduotos paveldėjimo būdu, tačiau įstatymas numato, kad teisės negalioja, jei yra pasibaigusios iki įstatymo įvedimo 1999 metais. Autorių asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.

Tarybų Sąjungoje iki 1973 m. veikė įstatymas, pagal kurį turtinės autorių teisės galiojo 15 metų po autoriaus mirties. T. y., visi kūriniai, sukurti Tarybų Sąjungoje, anksčiau nei 1958 m., Lietuvoje neturi galiojančių turtinių autoriaus teisių. 1973 m. įvestas naujas TSRS autoriaus teisių įstatymas, atitinkantis Ženevos autorių teisių konvenciją, numatė, kad autorių turtinės teisės galioja 25 metus po jų mirties. Tokiu būdu, turtinės autorių, mirusių iki 1965 m. (daugiau, nei 25 metus iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1990 m.) taip pat yra negaliojančios.

• Stasys Vansevičius. Autoriaus teisė pagal Lietuvoje galiojusius carinės Rusijos civilinius įstatymus. VU mokslo darbai TEISĖ. ISSN 1392-1274. Straipsnio santrauka.

• Fair use

• Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas
• LATGA-A Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra
• AGATA Lietuvos gretutinių teisių asociacija
• VPB Archyvuota kopija 2018-08-23 iš Wayback Machine projekto. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
• LRKM Archyvuota kopija 2007-01-10 iš Wayback Machine projekto. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
• Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba Archyvuota kopija 2007-01-07 iš Wayback Machine projekto.
• Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214-10 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Archyvuota kopija 2005-02-21 iš Wayback Machine projekto. Vilnius, 2000 m. liepos 5 d.