Autobusų juosta – eismo juosta, dažniausiai skirta tik viešajam transportui, siekiant pagreitinti šio transporto veikimą ir išvengti eismo spūsčių. Autobusų juostos yra viena pagrindinių greitųjų autobusų sistemos dalių, pagerinanti autobusų greitį ir patikimumą.

Šia juosta tam tikrais atvejais gali vykti ir kitas transportas. Lietuvoje A juosta pažymėta juosta gali naudotis viešasis transportas, taksi, elektromobiliai ir 3 ar daugiau keleivių vežanti transporto priemonė (jei yra tam tikri papildomi žymėjimai).^[1]

Autobusų juosta užima tam tikrą įprasto kelio dalį – ji gali būti bet kurioje kelio pusėje ar viduryje. Taip pat viešojo transporto juosta gali tęstis ilgą kelią, ar būti tik trumpas tam tikrų kliūčių apvažiavimas. Siekiant išskirti šią juostą nuo kitų transporto priemonių, ji būna fiziškai atskirta blokais ar kitomis fizinėmis priemonėmis.^[2]

Kai kuriais atvejais autobusų linijoms būna įrengtas ir atskiras šviesoforas, siekiant atskirai reguliuoti viešojo transporto eismą.

Pirmoji pasaulyje autobusų juosta buvo sukurta Čikagoje 1940 m.^[3][4]

Pirmoji autobusų juosta Europoje sukurta 1963 m. Vokietijos Hamburgo mieste, perdarius tramvajus į autobusus. Netrukus tuo pasekė ir kiti šalies miestai, o 1970 m. šios juostos naudojimas įteisintas visoje šalyje. Ištyrę Vokietijos patirtį šia sistema naudotis pradėjo kiti pasaulio miestai. 1964 m. pirmoji autobusų juosta atidaryta Prancūzijoje, o 1966 m. Paryžiuje pradėjo veikti ir pirmoji priešpriešinio eismo juosta (kurioje viešasis transportas vyksta kita kryptimi, nei įprastas eismas).^[5]

Nuo 1968 m. šia sistema naudojasi Londono gyventojai. Tais pačiais metais laikinai buvo parengta priešpriešinė eismo juosta viešajam transportui, o jai pasiteisinus, ji pradėta naudota nuolat.^[6]

1972 m. 100 Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narėse veikė apie 140 km eismo juostų, skirtų viešajam transportui, o nuo to ši sistema plėtėsi daugumoje pasaulio šalių.

Vikiteka: Autobusų juosta – vaizdinė ir garsinė medžiaga