Aukštuma – 200–500 m absoliutinio aukščio Žemės paviršiaus iškiluma. Aukštumos būna kalvotos ir lygios (plynaukštės). Pagal susidarymo kilmę aukštumos skirstomos į:

• akumuliacines,
• tektonines,
• denudacines.

Aukštumos daugiausia susidaro priekalnių rajonuose, senųjų kalnodaros raukšlių vietose ir kontinentinio apledėjimo srityse. Lietuvos būdingos akumuliacinės aukštumos^[1] (Medininkų, Švenčionių, Žemaičių, Aukštaičių). Dideli aukštumų plotai plyti vidurio ir vakarų Afrikoje (Azandė), Rytų Europoje (Smolensko, Pavolgio), Škotijoje, JAV.