Ogiustas Marjetas (pranc.Auguste Mariette, 1821 m. vasario 11 d. – 1881 m. sausio 19 d.) – prancūzų egiptologas, Egiptologijos muziejaus Kaire įkūrėjas.
Gyvenimas
Gimtajame Boulogne – sur-Mer miestelyje Marietas iškilo kaip talentingas autorius ir projektuotojas. Savo atlyginimą jis papildė kaip mokytojas Douai, duodamas privačias pamokas ir rašydamas apie istorines ir archeologines temas vietiniams periodiniams leidiniams. Tuo tarpu mirus jo pusbroliui Nestor L'Hote, Champolliono draugui ir pakeleiviui, atsirado užduotis rūšiuoti jo popierius tai paskatino Marieto aistrą egiptologijai. Būdamas savamoksiu, jis ėmėsi studijuoti senovės Egipto hieroglifus ir koptų kalbą. Dėl savo 1847 m. padaryto analitinio Egipto Bulonės Muziejaus Galerijos katalogo gavo nežymią vietą Luvro muziejuje 1849 m.
Sėdinčio raštininko statula, atrasta A. Marieto
Vėliau apie hieroglifą, vaizduojantį antį, jis pasakys: „Egiptietiška antis - pavojingas ženklas: vienu snapo kirčiu ji įleidžia jums nuodų ir jūs visam gyvenimui tampate egiptologu".
Pažintis su Egiptu
Taip bedirbdamas Bulonės municipaliniame muziejuje jis atranda V. Denono pieštą sarkofagą, visą išmargintą įrašais ir imasi jį savarankiškai versti. Marietas nežino, kad Denonas šiuos hieroglifus pertapė savaip, todėl jie yra visiškai be prasmės. Netekęs vilties jis ima susirašinėti su C. Lenormant‘u ir E. de Rouge, Šampoljono įpėdiniais Prancūzijos kolegijoje, egiptologijos katedroje. Jie nustemba pamatę, kiek žinių turi Marietas.
Manytina, kad egiptietiškos anties įkandimas buvo tikrai nepagydomas, nes Marietas vedęs vyras, šeimos tėvas, nusprendė palikti ramią ir saugią tarnybą Bulonėje ir leistis į Egipto avantiūrą. Išvykęs į Egiptą su Paryžiaus muziejaus pavedimu, gauti koptų manuskriptų, Marietui vietinė valdžia atsisako juos atiduoti. Neturėdamas ką veikti, jis nusprendžia atsisakyti užduoties, kurią atlikti buvo įpareigotas, o patikėtus pinigus panaudoti ne koptų rankraščiams pirkti, o visai kitam dalykui. Čia išryškėja pagrindinis Marieto bruožas: jis mėgsta riziką ir nuotykius, pasitiki savimi, moka greitai priimti sprendimus.
Darbai Egipte
Didysis Gizos sfinksas 1867 m.
1850 m. spalio 27 d. Sakaroje pamatęs sfinksą (iki pusės apneštą smėliu), pradeda Memfio Serapeono archeologinius kasinėjimus. Memfio Serapeonas, požeminis Apio jaučių nekropolis,- dar ir šiandien yra vienas didžiausių egiptologijos atradimų, net po to, kai buvo rastos mumijos Deir al Bachrje ar karališkieji Tanio kapai.
Kasinėjimai trunka dvejus metus, per kuriuos atkasami šimtas keturiasdešimt vienas sfinksas, visi jie veda link nekropolio, kuris bus atrastas tik 1851 m. vasario 11 d. A. Marietas randa jaučio Apio statulą. Egiptologas nebeturi pinigų, todėl kreipiasi į Prancūziją dėl kredito, kuri po ilgų derybų pagaliau sutinka skirti 30 tūkst. frankų. Nekropolis atkasamas ir Marietas leidžiasi į jo vidų apžiūrėti. Tačiau didžiam jo nusivylimui daugelio milžiniškų sarkofagų dangčiai buvo nustumti, o visos brangenybės išvogtos. Marietas ir jo kompanionai randa tik du neliestus sarkofagus.
Dėl diplomatinių keblumų tarp Prancūzijos ir Egipto pagaliau susitariama ir dėžės su radiniais yra išsiunčiamos į Luvrą. Grįžęs į Prancūziją Marietas tampa Luvro muziejaus konservatoriumi, tačiau vienoje vietoje ilgai neužsibūna ir vėl grįžta į Egiptą.
Egipte priimamas valdovo Said – pašos (1822–1863), kuris duoda jam pinigų ir parūpina garlaivį. Marietas iškart atnaujina kasinėjimus Gizoje, Sakaroje, Abide, Tėbuose ir net Elafantinoje.
Netoli Serapeumo atrandama dvaro valdininko, stambaus žemvaldžio Ti kapas. Šiame kape randamos labai vaizdžios kasdieninio turtuolių ir vargšų gyvenimo scenos. Labai intymios smulkmenos. Tuo archeologai praplečia žinias apie kasdieninį senovės egiptiečių gyvenimą, neapsiribodami vien tik aristokratų aplinka. Tokiam kapui prilygsta tik aukšto valdininko Ptahotepo ir 40 metų vėliau atkasto Mereruko kapas, šie kapai taip pat yra netoli Serapeumo. Tuo pačiu atveriama ir Rahotepo mastaba.
A. Marieto statula gimtajame mieste
Jis imasi keliauti po Egiptą išvalydamas šventyklų griuvėsius, rinkdamas stelas bei kitokius daiktus nuo godžių valstiečių, kurie naudojasi tuo pasipelnymui. 1859 m. vasarį Šiauriniame Tėbų nekropolyje atrandamas karalienės Ahotep kapas su jos mumija bei gausiais papuošalais.
Marietas tyrinėja Karnako griuvėsius. Jis pirmasis išmatuoja visą vietovę ir patikslina Amono šventyklos kontūrus. Ypač visam darbui gausiai naudoja fotografiją, kuri yra tikras lūžis egiptologijos moksle. 1860 m. egiptologas atidaro 35 kasinėjimų aikšteles, tačiau didžiausius savo atradimus padaro Sakaroje. Šioje vietoje jis randa kelis Egipto kulto daiktus, pavyzdžiui, Rahotepo ir Nofretės statulas. 1863 m. A. Marietas Bulake (Kairo priemiestyje) atidaro pirmąjį ,,Egipto muziejų“ (1878 m. šis muziejus yra nuniokojamas Nilo potvynio, todėl uždaromas). 1891 m. muziejus perkeliamas į Gizą, o 1902 m. gauna nuolatines patalpas Kaire, netoli Nilo didžiojo tilto, kuriam jo statytojas Durnjonas nepašykštėjo šimtmečio pradžioje labai madingų antikos stiliaus bruožų. Šis muziejus yra įkurtas, siekiant sustabdyti kontrabandinę prekybą senienomis bei archeologinėmis vertybėmis.
1867 m. Paryžiuje surengtoje pasaulinėje parodoje A. Marietas vadovauja Egipto paviljonui, kur visų akivaizdoje išvynioja mumijas.
1869 m. jis yra pasamdomas sukurti scenarijų bei apipavidalinimą garsiajai Verdžio operai „Aida“, kurios premjera įvyksta 1871 m. gruodžio 24 d. A
Marieto dėka atsiranda tai, kas vėliau taps Senienų apsaugos tarnyba ir Egipto muziejumi.
Mirtis
Marietas mirė 1881 m. sausio 19 d. pusiau apakęs Egipte. Ten miršta jo žmona ir 2 iš 4 vaikų.
Palaidotas priešais Bulako muziejų Egipte (be Marieto Egipte ilsisi iš garsiausias amerikiečių egiptologas Džordžas Raisneris). Tai pirmasis prancūzas, kuris ilsisi ne Prancūzijoje.
Literatūra
Jean Vercoutter „Užmiršto Egipto beieškant“, serija „Atradimai●Archeologija“ (nr. 5), Baltos lankos, Vilnius, 1999 m.,ISBN 9955-00-027-9
K. V. Ceramas „Dievai, kapai ir mokslininkai“, Mokslas, Vilnius, 1991 ISBN 5-420-00354-6
L. Kortrelas „Faraonų laikais“, Mokslas, Vilnius, 1987 m.
