Augalų rūšių, įrašytų į Raudonąją knygą, augavietė
Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais. Dėl to straipsnyje pateikiama informacija gali būti nepakankamai objektyvi. Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į nepriklausomusantrinius šaltinius
Augavietės teritorija driekiasi giliame miškingame Cedrono upelio slėnyje, ribojasi iš vakarų pusės su plentu, iš rytų – su tvenkiniu, Naujakiemio gatve, užimdama 4,15 ha plotą. Augalinę dangą sudaro plačialapių miškas su įvairiarūše žoline danga, pavieniai seni ąžuolai upelio pakrantėse ir šlaituose. Auga rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (plačialapis begalis, dėmėtoji gegūnė, miškinė monažolė (pastaroji – objekto sukūrimo metu; nuo 2019 m. nebeįtraukta į Lietuvos raudonąją knygą)). Siekiant išsaugoti šias retas augalų rūšis, jų augavietė paskelbta saugoma Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129.[1]
Duomenys
Saugomos rūšys:
plačialapis begalis (Laserpitium latifolium) – salierinių (Apiaceae) šeimos daugiametis, 60–150 cm aukščio žolinis augalas (šaknys vartojamos vaistinei žaliavai)
dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata) – gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos daugiametis, 15–50 cm aukščio žolinis augalas