Atakamos druskožemyje, po kietai slūgsančiu natrio chloridu, yra dulkių slepiamo negilaus vandens pėdsakų. Didžiausiame Čilėsdruskos telkinyje slūgso ir pilkojo gipso klodai, yra lagūnos dydžio paviršinių ežerėlių. Preliminariais skaičiavimais, Atakamos druskožemyje yra apie 27 procentus pasaulinių ličio atsargų.[4]
Charakteristika
Nepaisant didžiulio šio regiono druskingumo ir svilinančios saulės, lygumoje telkšo virtinė pelkynų – čia prisitaikę augti keletas itin ištvermingų augalų, pavyzdžiui, medicinoje vartojama žolėEphedra breana ir tik čia augantis žemaūgis cachiuyokrūmas – savo aplinkoje glaudžia neįtikėtinai daug įvairių gyvūnų, nuo Čilės flamingų ar Andų žąsų iki prijaukintų lamų ar jų laukinių giminaičių – guanakų. Sausame ore yra tiek mažai skraidančių dalelių, kad nevėjuotą dieną matomumas būna stebinantis: galima matyti 80 kilometrų plynę.
Išnašos
↑Elena Stankūnienė. Atacamos druskožemis (Salar de Atacama, Atakamos druskožemis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 118 psl.
↑isp.{{{1}}}'Gerardo Díaz del Río, Ramiro Bonilla Parra, Fernando Peralta Toro (1972) “Geología de superficie, sub-superficie y geoquímica del Salar de Atacama”, CORFO (Chile). Departamento de Recursos Hidráulicos.
↑isp.{{{1}}}'Alonso, H. y Risacher, F. (1996) “Geoquímica del Salar de Atacama, parte 1: origen de los componentes y balance salino. Revista Geológica de Chile, 23, 2, p. 113–122.