1984 m. aukso medaliu baigė Vilniaus 12-ąją vidurinę mokyklą,[1] įstojo į Vilniaus universitetoTeisės fakultetą. 1987 m. išbrauktas iš studentų sąrašo dėl „elgesio, nesuderinamo su tarybinio studento vardu“.[2] Vėliau grąžintas (1988, 1991 m.) ir vėl pakartotinai pašalintas (1990, 1992 ir 1994 m.), kadangi aktyvi koncertinė veikla buvo sunkiai suderinama su studijomis.[2]
Nuo 2000 iki 2002 m. vėl studijavo Vilniaus universitete, baigė neakivaizdines teisės studijas, sėkmingai apgynė magistro darbą „Bausmių teorijos“ (darbo vadovas – bendrakursis doc. Gintaras Švedas), teisės magistras (baudžiamosios teisės specializacija).[3]
Šeima
Vedė 1988 m., žmona – Inga Valinskienė, dainininkė, TV laidų vedėja bei įgarsintoja, buv. LR Seimo narė. Sūnūs – Arūnas ir Šarūnas.[4]
Pramogų verslo karjera
Sceninę veiklą pradėjo studijų laikotarpiu 1985 metais, kai su humoro grupe „Dviratis“ parengė pirmąją koncertinę programą.[5] Vėliau kartu su ja surengė apie 1 tūkst. koncertų.
Televizinę veiklą pradėjo 1992 m. LTV ir netrukus perėjo į „LitPoliinter“ televiziją, pasiūlęs žaidimo „Taip. Ne“ koncepciją.[6] Tapo prodiuseriu, televizijos laidų, šou bei renginių vedėju, yra įvairių netradicinių konkursų bei renginių kaip „Mis nelaisvė“ iniciatorius, organizatorius ir idėjų autorius.
1997–1998 m. vedė BTV pramoginę laidą šeimai „Vakarėlis Jums“, kurią rodydavo sekmadienio vakarais.[7]
Kurtos bei vestos laidos: „Vakarėlis Jums“ (BTV), viktorinos „Taip. Ne“, „Žodžių mūšis“, „Šeši nuliai – milijonas” (LNK), humoro laidos „Dviračio žinios“, „Dviračio šou, „Dviračio televizija“, kasmetiniai „Auksinių svogūnų“ apdovanojimai, debatų laidos „Korida“ (BTV), „Arena“, realybės šou „Seimo viešbutis“, „Žvaigždžių akademija“, muzikiniai šou „Kelias į žvaigždes“, „Žvaigždžių vartai“. Buvo LNK muzikinio projekto „Žvaigždžių duetai“ komisijos nariu bei kviestine žvaigžde, 2010 m. – LNK talentų šou „Dvi minutės šlovės“ komisijos nariu.
2012 m. BTV atgaivino viktoriną „Taip. Ne“, yra BTV muzikinio konkurso „Muzikinė kaukė“ komisijos narys, LNK pokalbių šou „Plikis ir Ponia“ kartu su Rūta Mikelkevičiūte vedėjas.
2013 m. vedė Nacionalinę Lietuvos atranką į „Eurovizijos“ dainų konkursą.
Savo biografijoje „Akiplėša, arba Tas ir kitas Arūnas Valinskas“, išleistoje 2009 m., A. Valinskas nurodė iš viso dalyvavęs daugiau nei 2,5 tūkst. renginių, koncertų ir viktorinų, radijo ir TV programų.[8]
1999 m. teismas pripažino A. Valinską kaltu pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį už pajuokavimą apie padėtą bombą „Šarūno“ viešbutyje, kuriame vyko dainininkų Žilvino Žvagulio ir Irenos Starošaitės vestuvės ir jose jis buvo piršliu. Gavęs 15 tūkst. Lt baudą, A. Valinskas sumokėjo ją baltomis 1, 2 ir 5 centų nominalų monetomis, atvežęs jas suverstas į priekabą.[10]
Nors pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos Seimo Statuto 60 straipsnį „Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą“, [11] anksčiau buvęs Lietuvos pramogų pasaulio lyderiu A. Valinskas ir toliau pakankamai aktyviai dalyvavo televizijos projektų veikloje, teigdamas, jog „Seimo nariui kūrybinė veikla nėra draudžiama. Tegul kas nors pabando įrodyti, kad laidos kūrimas ir vedimas nėra kūrybinė veikla“.[12] Būdamas Seimo nariu, A. Valinskas keletą kartų buvo LNK muzikinio projekto „Žvaigždžių duetai“ komisijos nariu bei kviestine žvaigžde, vėliau visą sezoną buvo LNK talentų šou „Dvi minutės šlovės“ komisijos nariu. 2012 m. rugsėjo mėn. jis BTV televizijoje atgaivino savo anksčiau prodiusuotą bei vestą populiarią viktoriną „Taip. Ne“.
2016 m. kovo 28 d. A. Valinską pareigūnai sustabdė Žaliųjų ežerų gatvėje, Vilniuje, apie 16 val. Vyrui nustatytas 0,62 girtumo laipsnis.[13] Už šį prasižengimą jam buvo laikinai atimtos teisės vairuoti automobilį.
Diskografija
2005 m. – „Geriausios Dainos Draugam“ (MC)
Literatūra
Akiplėša, arba Tas ir kitas Arūnas Valinskas (sud. Laisvė Radzevičienė).[14] – Kaunas: Žurnalų leidybos grupė, 2009. – 424 p.: iliustr. – ISBN 978-609-410-014-7