1997–2004 m. dirbo grafikos dėstytoju VDA Kauno dailės fakultete, 2001–2002 m. asistentu VDU filosofijos katedroje. 2002–2003 m. VDA Kauno dailės fakulteto prodekanas, 2003–2004 m. dekanas ir vyriausiasis mokslo bendradarbis. Nuo 2000 m. vizituojantis lektorius Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centre. Nuo 2004 m. VDA Studijų prorektorius, nuo 2005 ir 2007 m. dirbo docentu Dailės istorijos ir teorijos katedroje bei Grafikos katedroje.[1][2]
2004–2005 m. tarptautinių mokslinių konferencijų organizatorius. Nuo 2005 m. daktaro disertacijų rengimo vadovas, nuo 2005 m. disertacijų gynimo tarybų narys, disertacijų oponentas VDU, VDA, VU. Nuo 2006 m. Studijų kokybės vertinimo centro apeliacinės komisijos pirmininkas. 2006–2007 m. Latvijos dailės akademijos magistrų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos pirmininkas. 2002 m. ir 2009 m. Lietuvos ir Japonijos architektūros renginių „Rytai-Rytai“ architektūrinių diskusijų moderatorius.
Lietuvos Nacionalinės Bolonijos proceso grupės narys (pirmininkas 2004–2008 m.), Europos japonologų asociacijos narys, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Lietuvos filosofų draugijos narys, žurnalo „Acta Orientalia Vilnensia“ redkolegijos narys. Nuo 2008 m. Nacionalinės kūrybinių ir kultūros industrijų asociacijos valdybos pirmininkas.
2016–2019 m. LR Seimo narys, (Liberalų sąjūdžio frakcija), LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, LR Seimo tarpparlamentinių ryšių su Prancūzijos Respublika grupės pirmininkas.
Sukūrė grafikos (ciklai „Vidiniai peizažai“ 1993 m., „Struktūra ir energija“ 1999 m., „Punktyrinės teritorijos“ 2003 m.), tapybos (ciklas „Moters judesys“ 1996 m., „Tėviškės peizažai“ 2008 m.) kūrinių. Kūryba konceptuali, kontekstuali, jai būdingos įvairios grafikos technikos, dekonstrukcija. Apipavidalino knygų (Julius Keleras. Sniegas, benamis, krentantis 2007 m.).
