Armėnų raštas – garsinis raštas, naudojamas armėnų kalbai. Veikiausiai kilęs iš aramėjų rašto pehleviškosios atmainos, įtakos, manoma, turėjo ir graikų raštas. Abėcėlę sudaro 38 raidės – 31 priebalsis ir 7 balsiai.[1]
Kaip ir graikų abėcėlė, armėnų rašto raidės naudotos ir skaičiams žymėti.
Tradiciškai tvirtinama, kad raštas sudarytas 405–406 metais vyskupo Mesropo Maštocos. XI a. atsirado mažosios raidės. Iki XII a. turėjo 36 raides, jos buvo lapidarinės (kalamos akmenyje), XII a. pridėtos dar trys raidės. Vėliau atsirado apskritos formos rašmenys, kursyvas, greitraštis. Rašoma iš kairės į dešinę.[2][3] 1922–1924 m. tuometinėje Armėnijos TSR atliktos dvi rašybos reformos, jų nuostatų Armėnijoje laikomasi iki šiol. Šių reformų metu buvo supaprastinta rašyba, iš abėcėlės pašalinta 34 raidė Wjun (ւ)
Abėcėlė
Pavadinimas
Spausdintinė raidė
Rašytinė raidė
Transkripcija
Tarimas
Skaitinė reikšmė
1
aib
ա
Ա
a
a
1
2
ben
բ
Բ
b
b
2
3
gim
գ
Գ
g
g
3
4
da
դ
Դ
d
d
4
5
jeh
ե
Ե
e
je žodžio pradžioje, e – vidury
5
6
za
զ
Զ
z
z
6
7
e
է
Է
ē
e
7
8
et
ը
Ը
ə
e
8
9
to
թ
Թ
t῾
t
9
10
že
ժ
Ժ
ž
ž
10
11
ini
ի
Ի
i
i
20
12
ljun
լ
Լ
l
l
30
13
he
խ
Խ
x
h
40
14
ca
ծ
Ծ
c
tc
50
15
ken
կ
Կ
k
k
60
16
ho
հ
Հ
h
h
70
17
dza
ձ
Ձ
j
dz
80
18
ghat
ղ
Ղ
ł
kh
90
19
če
ճ
Ճ
č
tč
100
20
men
մ
Մ
m
m
200
21
ji
յ
Յ
y
j
300
22
nu
ն
Ն
n
n
400
23
ša
շ
Շ
š
š
500
24
vo
ո
Ո
o
vo žodžio pradžioje, o – vidury
600
25
ča
չ
Չ
č῾
č
700
26
pe
պ
Պ
p
p
800
27
dže
ջ
Ջ
ǰ
dž
900
28
ra
ռ
Ռ
ṙ
r (kietas)
1000
29
se
ս
Ս
s
s
2000
30
vev
վ
Վ
v
v
3000
31
tjun
տ
Տ
t
t
4000
32
re
ր
Ր
r
r
5000
33
co
ց
Ց
č
c
6000
34
ijun
ւ
Ւ
w
v
7000
35
pjur
փ
Փ
p῾
p
8000
36
ke
ք
Ք
k῾
k
9000
37
o
օ
Օ
ō
o
10000
38
fe
ֆ
Ֆ
f
f
20000
Išnašos
↑Armenian alphabet. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-07-15.
