1977 m. atostogaudamas Niūronių k., prof. Petras Vasinauskas (1906–1995) pasidalino savo sumanymu kurti Arklio muziejų su tuometiniu EImininkų eksperimentinio ūkio direktoriumi Antanu Puodžiuku. Rugpjūčio 18 d. buvo priimtas sprendimas dėl Arklio muziejaus steigimo Niūronių kaime. Muziejų atidaryti buvo numatyta 1978 m. birželio mėnesį. A.Puodžiuko rūpesčiu sparčiai vyko muziejaus statybos darbai, po visą Lietuvą pradėta rinkti eksponatus. Sužinoję apie muziejaus steigimą, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos žemdirbiai į Niūronis vežė arklinį inventorių, žemės dirbimo padargus. Veterinarijos akademijos auklėtiniai dovanojo iškamšą.
Muziejaus pradžia – du klojimai ir šalia jų esančios pradinės mokyklos patalpos. Eksponuoti iš visos Lietuvos surinkti vežimai, lineikos, bričkos, ratai, arklai, plūgai, padargai, pakinktai, balnai, arklių sukamos linaminės, kuliamosios, sėjamosios, bulviakasės, pjaunamosios ir kiti eksponatai. 1987 m. buvo pastatyta kalvė, 1993 m. duris lankytojams atvėrė aukštaitiška sodyba (vad. Legų sodyba). 1996 m. buvusiose Niūronių bendrovės patalpose įsikūrė arklio istorijos ekspozicija. 2000 m. iš Paelmio k. atgabentoje klėtyje duris atvėrė J.Kazlausko drožinių ekspozicija. Legų aukštaitiškoje sodyboje pastatytas molinis tvartas, jame laikomi muziejaus arkliai. Kasmet Arklio muziejų aplanko virš 30 tūkst. lankytojų.
Ekspozicijos
Šiandien muziejuje galima susipažinti su įvairiausiomis Lietuvos arklininkystės istoriją atspindinčiomis ekspozicijomis, pradedant žirgų laidojimo papročiais ir baigiant Vilniaus raitąja policija. Be „klasikinių“ ekspozicijų, Arklio muziejuje eksponuojamos kalvystės, audimo, račdirbystės ir kt. tradicinių amatų kolekcijos. Yra galimybė pamatyti XIX a. pab. aukštaičio sodybą.
1999 m. Arklio muziejuje iškepamas pirmas duonos kepalas, neilgai trukus, nuaudžiama pirma lovatiesė ir nukalama pirma pasaga, o visai neseniai čia pragydo molinės švilpynės, sutvisko žalvariniai papuošalai ir prabilo senieji lietuvių muzikos instrumentai. Su šiais ir kitais amatais kasdien supažindina muziejuje dirbantys amatininkai.
Yra trys būdai praturtinti savo žinias, ar pagerinti amato įgūdžius. Audimo, kalvystės, keramikos amatai muziejuje demonstruojami nuolat, lankytojai čia pat mato vieną ar kitą procesą. Jei manote, kad minėtos pažinties Jums gali neužtekti, kviečiame užsisakyti vieną iš mūsų edukacinių programų. Na, o jei ir tai nenumalšins žinių troškulio, kviečiame atvykti dažniau, ir pasirinkto amato mokytis nuolat. Kol kas daugiausia pasekėjų susibūrė į audimo būrelį. Ypač didelio susidomėjimo sulaukia senovinėse aukštaitiškose sodybose vykstančios edukacinės programos, kur prie duonkepės galima išgirsti pasakojimų apie Kūčių, Kalėdų, Velykų, Jurginių ir Sekminių papročius, pasimokyti kepti duoną, lieti žvakes, pasivaišinti kaimiškais skanėstais – duona, medumi, sūriu, lašinukais, pažaisti senovinių žaidimų!
Duonelė kasdieninė
Bitelė ratuota
Prie balto kūčių stalo
Velykiniai margučių raštai
Kas turi ragą, tam nereikia botago
Pinkit auskit, mano rankos
Prakalbintas molis
Aš iškirpsiu tau leliją
Netepsi – nevažiuosi
Žirgo takas
Prie muziejaus prasideda 1988 m. įrengtas 12 km ilgio Žirgo takas, pritaikytas poilsio kelionėms kinkiniu Šventosios upės ir senvagių pakrantėmis.[1] Tako kilometražas pažymėtas mediniais stulpeliais.
