Apvaizdos akis – simbolis, reiškiantis viską matančią Dievo akį, apsuptą šviesos spindulių arba aureolės, skirtos vaizduoti Apvaizdą. Kūrėjo akis iš aukštybių stebi žmonijos darbininkus.[1][2][3] Dažniausiai ji įrėminta į trikampę figūrą, kuri simbolizuoja Švenčiausiąją Trejybę. Gerai žinomas Apvaizdos akies pavyzdys yra matomas JAV herbo reverse, ant 1 dolerio kupiūros. Tai plačiai paplitęs simbolis, dažnai sutinkamas krikščionių bažnyčiose, ant miestų herbų, įvairių organizacijų logotipų. Šiuolaikinėse visuomenėse apvaizdos akis vis dažniau įgauna laisvą simbolinį aiškinimą.
Apvaizdos akies simbolis dabartine forma pirmą kartą pasirodė Vakaruose XVII–XVIII a. Viską matančios akies ženklų aptinkama tarp Senovės egiptiečių piešinių, vaizduojančių dievo su sakalo galva Horo akį, apsuptą saulės spindulių. Šis simbolis, kaip ir apvaizdos akis, primindavo žmonėms, kad jie nuolatos stebimi ir ilgainiui sulauks atpildo už savo poelgius.
Šiandien Apvaizdos akis dažnai siejama su laisvaisiais masonais, kai pirmą kartą pasirodė kaip standartinės masonų ikonografijos dalis 1797 m., išleidus Tomo Smito Vebo knygą „The Freemason's Monitor“.[4][5] Šiuo atveju viską matačią Dievo akį naudojo kaip priminimą, kad visi poelgiai stebimi visatos Kūrėjo. Dievas masonų vadinamas Didžiuoju visatos architektu. Paprastai masonų Apvaizdos akis turi pusapvalę aureolę po ja ir kartais yra supama trikampio.
Akies susiejimas su Dievo Apvaizdos samprata sutinkamas krikščionybėje. Vėlyvojo renesanso Europos ikonografijoje trikampyje įrėminta Akis buvo aiškus krikščionių Švč. Trejybės simbolis.[6] Apvaizdos akis vėliau buvo nutapyta Pontormo 1525 m. paveiksle „Vakarienė Emause“ virš susirinkusiųjų galvų. XVII a. apvaizdos akis kartais buvo rodoma debesų apsuptyje. Vėliau akies simbolis uždarame trikampyje krikščionių religijoje pradėtas laikyti Švč. Trejybės simboliu..[7] Dievo akis trikampyje vis dar naudojama bažnyčių architektūroje ir krikščioniškajame mene, simbolizuojanti Švč. Trejybę ir Dievo visur buvimą bei dieviškąją apvaizdą.