Ančia (ežeras Lenkijoje)

Ančia
Vieta Lenkijos vėliava Lenkija
Plotas 3,044 km²
Kilmė Ledyninis
Vidutinis gylis 38,5 m
Didžiausias gylis 108,5 m
Tūris 0,1204 km³
Įteka Juodoji Ančia
Išteka Juodoji Ančia
Žemėlapis rodantis vietą.
Ančia
Koordinatės 54°16′0″ š. pl. 22°49′0″ r. ilg. / 54.26667°š. pl. 22.81667°r. ilg. / 54.26667; 22.81667
Vikiteka Ančia
Giliausias Lenkijos ežeras

Ančia[1] (lenk. Hańcza) – ežeras Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, netoli Lietuvos-Lenkijos sienos. Aukštis virš jūros lygio – 227 m, ilgis – 4,53 km, plotis – 1,15 km.

Pagal neseniai[kada?] atliktus tyrimus, ežero gylis yra 106,1 m (ankstesniuose tyrimuose 108,5 m, 111,5 m ir 113 m), tai giliausias ežeras Lenkijoje ir centrinės Europos žemumose. Ežero apylinkėse yra nemažas vandens tinklas, kanalizacija, žemės ūkio laukai, eglynai ir mišrūs miškai. Į ežero baseiną įeina Oklineko, Bočnelio ir Egliniškių ežerai. Ančios ežeras ledyninės kilmės, mažai trofuotas. Ežero pakrantėse gausu riedulių, kai kurie netgi kelių metrų pločio. Ežero apačioje yra didelis nuolydis – apie 12°. Ežero vanduo labai švarus ir skaidrus, pagal Secchi disko matavimus matomumas yra iki 12 m.

Ežero pakrantėje auga povandeniniai augalai. Ežero pakrantė prižiūrima, esama kelių vaizdingų paplūdimių. Šiauriniai ir pietiniai ežero krantai labai statūs, rytuose ant morenos auga eglynai, vakaruose žemdirbystės ir gyvulininkystės laukai. Šalia ežero esančio Ančios kaimo apylinkėse išlikę lapuočių miškai, daugiausia liepos. Vakariniame krante dunksantis Leščinovo kalnas su apžvalgos bokštu – turistų mėgstamas objektas.

1974 m. vykdant Aqua UNESCO projektą, tirtas ežero gylis, povandeniniai nuolydžiai. Ežeras tinkamas povandeniniam nardymui.

Šalia ežero įsikūrę šie kaimai: Blaskovizna, Merkinė, Klaipėda, Stara Ančia ir Pželomka.

Gamtos apsauga

Ežeras yra Suvalkų kraštovaizdžio parke ir 1963 m. įkurtame Ančios ežero draustinyje, kurį sudaro ežero apylinkes ir pats ežeras.

Augalija

Daugiausia ežero augalijos sudaro maurabragiečiai:

  • Chara aspera,
  • Chara rudis,
  • Chara contraria,
  • Chara jubata,
  • Chara strigosa,
  • Plūdė Potamogeton.

Taip pat helofitų augalų rūšys:

Gyvūnija

Ežere daugiausiai gyvena šiauriniams vandenims ir kalnų upėms būdingi vandens gyvūnai, tai vėgėlė, raibapelekis kūjagalvis ir paprastasis kūjagalvis, taip pat seliava ir stinta. Ežere taip pat yra baltoji žuvis Coregonus lavaretus maraena dar kitaip vigrensis. Ežere yra labai retų vėžiagyvių: Eurythemora lacustris, Cyclops abyssorum, Heterocope appendiculate, Bosmina obtusirostis, Eurythemora gracilis ir Pallasea quadrispinosa.

Literatūra

  • Aleksander W. Sokołowski, Jacek Kot, Przyroda województwa suwalskiego, Suwałki 1996 m., ISBN 83-900714-2-8;
  • S. Maciejewski, Szlakami północnej Suwalszczyzny; Wyd. Jaćwież, Suwałki 2001 m.;
  • K.Groblewski („Rzeczpospolita“), Przygoda z Polską – Suwalszczyzna dodatek do „Rzeczpospolita“;
  • Grzegorz Rąkowski: Polska egzotyczna. Cz. 1. Pruszków: „Rewasz“, 1999 m. ISBN 83-85557-63-6.

Šaltiniai

Nuorodos