Anužių senosios kapinės yra pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 1,8 km į pietvakarius nuo Kalniškių, Anužiuose (Kartenos seniūnija), Alanto kairiojo kranto aukštumoje.
Saugotinas kultūros paveldo objektas. Privažiavimo nėra. Pasiekiamos nuo kelio Kalniškiai-Budriai posūkio pėsčiomis einant 640 m į vakarus.
Vieta
Kapinės neveikiančios, netaisyklingo ovalo plano, įrengtos aukštumos šlaite, apie 30 m skersmens, apjuostos stambių akmenų pylimo, kurio perimetras 96 m. Išorinėje pusėje pastebimos užslinkusio griovio liekanos.
Teritorija – 0,08 ha dydžio, apaugusi medžiais. Paviršius nelygus, žemėja į pietvakarius. Ties viduriu stovi koplytėlė, o 3 m į pietvakarius nuo jos yra kapas. Daugiau laidojimo žymių nesimato.
Priešais kapines vakarų pusėje stovi medinis anotacinis ženklas su užrašu "ANUŽIŲ K. / SENOSIOS KAPINĖS".
Koplytėlė
Pastatyta ant betoninio pamato, atsukta priekiniu fasadu į pietus. Medinė, stačiakampė stačiasienė, vienkamarė, atvira iš priekio, su prieangiu ir į priekį atsikišusiu frontonu, kurį remia 2 kolonėlės. Aukštis 2,04 m, plotis – 93 cm[1].
Kapas
Kapą ženklina 1,55 m ilgio rytų - vakarų kryptimi ir 75 cm pločio betoninis antkapis profiliuotais kampais, kurio rytų gale įmontuota statmena stačiakampė, 45×39 cm dydžio plokštė su iškalinėtu užrašu: „A † A / GAUDUTIENĖ / BARBORA / MIRĖ 1918 / LIUDI VAIKAI“. Kapą juosia 2,09×1,66 m dydžio geležinė, ažūrinė tvora, prie kurios atremtas 1,31 m aukščio geležinis, kaltinis, ornamentuotas kryžius, seniau stovėjęs kapinių centrinėje dalyje.
Istorija
Vadinamos Markapiais, Marų kapinaitėmis, Senkapiais. Įrengtos XVI a., veikė iki XIX a. Vėliau laidoti savižudžiai, nekrikštyti asmenys, dėl kitų priežasčių į Kartenos parapijos kapines nepriimti mirusieji. 1918 m. palaidoti nuo šiltinės mirę apylinkės gyventojai. XX a. 5 dešimtmetyje jose šalia nuo šiltinės mirusios senelės slapta palaidotas Kardo rinktinės partizanas Vytautas Gaudutis, žuvęs apie 1948-1950 m. netoli Anužių kaimo. Kapas sutvarkytas, apjuostas betoniniu antkapiu ir kaltine tvora. Kasmet gegužės mėnesį kaimo gyventojai rinkdavosi kapinėse į bendras pamaldas.
Nuo seno jas juosė stambių lauko akmenų pylimas, o viduje stovėjo keli mediniai kryžiai ir koplytėlė. Jiems sunykus, 1914 m. bendromis kaimo lėšomis senoji koplytėlė buvo atnaujinta, o abipus jos pastatyta po aukštą ąžuolinį kryžių. Netoliese pastatyta kita koplytėlė ir kaltinis, ornamentuotas kryžius[2]. 1971 m. koplytėlė su Marijos Sopulingosios skulptūromis buvo paskelbta vietinės reikšmės dailės paminklu[3].
2000 m. Kartenos bendruomenės iniciatyva koplytėlė atnaujinta, o priešais kapines pastatytas anotacinis ženklas (meistras Arvydas Klovas).
Tyrimai
1991 ir 2006 m. žvalgė Julius Kanarskas[4], 1995 m. – Kultūros paveldo centro istorikės Loreta Kazlavickienė ir Jadvyga Verksnienė.
-
Bendras kapinių vaizdas
-
Kapas ir koplytėlė
-
Kapas iš šiaurės vakarų pusės
-
Koplytėlė iš pietvakarių pusės
-
Koplytėlė iš šiaurės vakarų pusės
Šaltiniai
- ↑ Julius Kanarskas. Etninės ir smulkiosios architektūros paveldo objektų stebėsenos 2006 metais ataskaita. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 520. - L. 4.
- ↑ Julius Kanarskas. Anužių k. kapinės (Kartenos apyl., Kretingos raj.). - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 167.
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 666. Nr. 1528.
- ↑ Julius Kanarskas. Kretingos rajono kultūros paveldo paminklų žvalgymas ir būklės patikrinimas 1991 metais. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 146. - P. 61. - B. 521.
Julius Kanarskas. Archeologijos, mitologijos, istorijos, architektūros ir dailės paveldo objektų stebėsenos 2006 metais ataskaita. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 521. - L. 5.
