Antiochas II Tėjas (sen. gr. Ἀντίοχος Θεός, 287–246 m. pr. m. e.) – Seleukidų imperijos (Sirijos) karalius, valdęs nuo 261 iki 246 m. pr. m. e.
Karaliaus Antiocho I Sotero sūnus. Susivienijęs su Makedonijos karaliumi Antigonu II Gonatu dalyvavo II Sirijos kare (259–255 m. pr. m. e.) prieš Egipto karalių Ptolemają II Filadelfą. Susigrąžino tėvo prarastas žemes: Mažosios Azijos pakrantes su Mileto bei Efeso miestais ir Finikiją. Tuo tarpu Antigonas nugalėjo egiptiečių laivyną.
Milete nuvertęs tironą, Antiochas II miestiečių pradėtas garbinti kaip dievas (Theos). Vėliau savo kultą įtvirtino visoje valstybėje.[1] Jonijos miestams suteikė laisvę, skatino miestų steigimąsi visoje imperijoje.
253 m. pr. m. e. dėl nežinomų priežasčių išsiskyrė su žmona Laodike ir vedė Ptolemajaus dukterį Berenikę. 246 m. pr. m. e. Antiochui II mirus, karalienės pradėjo tarpusavyje kariauti. Jo sūnus Seleukas II pakeitė tėvą Sirijoje, o Mažojoje Azijoje įsitvirtino kitas jo sūnus Antiochas Hieraksas.[2]
Šaltiniai
