Einant ministro pirmininko pareigas, Edeno kaip patyrusio diplomato reputacija buvo aptemdyta 1956 m., kai JAV atsisakė paremti karinį Anglijos ir Prancūzijos atsaką į Sueco krizę, o tai kai kurių kritikų manymu buvo istorinis britų užsienio politikos pralaimėjimas, pažymėjęs Britanijos įtakos Viduriniuose Rytuose pabaigą.[3] Dauguma istorikų sutaria, kad Edenas padarė eilę klaidų, ypač neįvertindamas JAV opozicijos kariniams veiksmams masto.[4] Praėjus dviem mėnesiams po įsakymo baigti Sueco operaciją, Edenas atsistatydino iš premjero pareigų.
Edenas laikomas vienu iš nesėkmingiausių XX amžiaus Jungtinės Karalystės premjerų, nors kai kurie biografai Edeną vertina palankiau.[5][6]
↑Robert Mallett, "The Anglo‐Italian war trade negotiations, contraband control and the failure to appease Mussolini, 1939–40." Diplomacy and Statecraft 8.1 (1997): 137–167.
↑Thorpe, D. R. Eden: The Life and Times of Anthony Eden, First Earl of Avon, 1897–1977. London: Chatto and Windus, 2003, p. 55.
↑David Dutton: Anthony Eden. A Life and Reputation (London, Arnold, 1997).
↑Tony Shaw, Eden, Suez & the Mass Media: Propaganda & Persuasion during the Suez Crisis (1996).
.jpg)
