I tūkstantmečio pradžia – II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas
1987
Tirtas
1993 m.
Registro Nr.
3569 / AR1292
Antatilčių piliakalnis II – vienas iš dviejų piliakalniųUkmergės rajono savivaldybės teritorijoje, Antatilčių kaimo vakariniame pakraštyje. Antrasis piliakalnis yra už 2 km į vakarus nuo pirmojo, pasiekiamas iš plento Žemaitkiemis-Balninkai pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi, į Antatilčius, jų centre pasukus į dešinę šiaurės rytų kryptimi, pavažiavus 700 m, slėnyje pasukus į kairę pietų kryptimi ir pavažiavus 730 m iki sodybos, nuo jos paėjus į dešinę šiaurės-vakarų kryptimi Siesarties kairiuoju krantu 300 m per mišką, yra ties buvusiu upės vingiu.
Piliakalnis
3D modelis
Piliakalnis įrengtas I tūkstantmečio pradžioje Siesarties ir Žydaupio dešiniuosiuose krantuose, jų santakoje. Trikampę, pailgą vakarų-rytų kryptimi, apie 30 m ilgio ir 15 m pločio vakarinėje dalyje aikštelę dar iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio nuplovė Siesartis. Iš vakarų pusės aikštelė buvo apsaugota dviem pylimų-griovių eilėmis. Aikštelės krašte supiltas apie 20 m ilgio, 2,5 m aukščio, 12 m pločio pylimas, kurio išorinis 3,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 20 m ilgio, 10 m pločio, 2,5 m gylio griovį 3 m pločio dugnu. Už griovio supiltas antras 3,3 m aukščio, 12,5 m pločio lenktas pylimas, kurio išorinis 3,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į antrą 22 m ilgio, 8 m pločio, 1,3 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 12 m aukščio.[1]
Siesartis pirmojo pylimo ir griovio liekanas plovė iki XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigos, tuomet nuo jo atsitraukė ir dabar plauna tik jo pietinį šlaitą. Piliakalnis apaugęs krūmais, antrame pylime žymi jo pjūvio vieta.
200 m į rytus yra alkakalniu vadinama kalvelė.
Tyrimai
Piliakalnių žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1987 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, tyrimų vadovas Gintautas Zabiela. 1993 m. G. Zabiela ištyrė antrojo piliakalnio pirmojo pylimo liekanas, padarė antrojo pylimo ir griovių pjūvius – iš viso 220,3 m² dydžio plotą. Nustatyti 4 pagrindiniai piliakalnio apgyvendinimo etapai. Iki 30 cm storio II a. – IV a. kultūriniame sluoksnyje aptikta pastato liekanų, stulpaviečių, geležinis peilis-pjautuvėlis, yla, molinis svarelis, brūkšniuotos ir lygios keramikos, gyvulių kaulų. To laiko įtvirtinimai buvo 3 eilėmis įkasti statmeni 20–40 cm skersmens rąstai, rėmę gulsčių rąstų tvoras. I tūkstantmečio viduryje piliakalnyje aptikta gludintos keramikos, o jo įtvirtinimus sudarė 0,75 m aukščio, 3 m pločio pylimas. I tūkstantmečio antrojoje pusėje piliakalnis įtvirtintas supilant iš molio du pylimus, kurių išorinėje pusėje iškasti grioviai. Aikštelės pakraštyje iš apdeginto molio suplūktas 1,2 m aukščio, 8 m pločio pylimas, už kurio iškastas griovys. Už jo supiltas antras 1,4 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio, 2 m gylio griovys. Ant pylimų įrengtos medinės užtvaros. II tūkst. pradžioje pirmasis pylimas paaukštintas iki 2,2 m aukščio, 10 m pločio, antrasis – iki 2,2 m aukščio ir 7,5 m pločio. Ant pirmojo pylimo viršaus įrengta greičiausiai dviguba medinė gynybinė siena, kurios vidus užpildytas moliu. Vidinėje pylimo pusėje liko iki 90 cm storio molio tinko sluoksnis. Ant antrojo – iš 12 cm skersmens rąstų sudaryta užtvara. Vėliau piliakalnio įtvirtinimai rekonstruoti iki jų dabartinės išvaizdos – pylimai paaukštinti supilant molio sluoksnius, griovys tarp pylimų pagilintas, antrojo pylimo išorėje buvęs griovys užpiltas ir iškastas naujas.
Alkakalnio pietvakarių pašlaitėje rasta I tūkstantmečio vidurio ir antrosios pusės gyvenvietė. Ištirta 14 m². Rastas geležinis pjautuvėlio pavidalo peiliukas, lipdyta ir žiesta keramika.[2]
