Antanas Raguotis (1914 m. kovo 14 d. Kušnieriūnuose, Užpalių valsčiuje – 2003 m. balandžio 24 d. Vilniuje^[1]) – Lietuvos sovietinis partinis bei valstybės veikėjas.

Dirbo pas ūkininkus Kušnieriūnuose, nuo 1934 m. dalyvavo komunistiniame judėjime, buvo kalintas. 1935–1939 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Mokėsi Salų žemės ūkio mokykloje, Kauno prekybos kursuose.

1941 m. LKP(b) CK instruktorius. Prasidėjus Vokietijos-Rusijos karui pasitraukė į SSRS gilumą, dalyvavo mūšiuose prie Maskvos. 1943 m. permestas į vokiečių okupuotą Lietuvos teritoriją, 1943–1944 m. vadovavo sovietinių partizanų „Žemaitės“ junginiui. 1946 m. baigė Aukštąją partinę mokyklą prie VKP(b) CK. 1946–1952 m. LLKJS CK I sekretorius. 1954–1957 m. LSSR Vidaus reikalų ministro pavaduotojas, 1954 m. milicijos pulkininkas.

Po Stalino mirties buvo laikomas pretendentu pakeisti Antaną Sniečkų partijos vadovo poste, todėl greit buvo išstumtas iš aukščiausių postų^[2]: 1957–1962 m. dirbo ūkinį darbą Kelmės rajone ir Vilniuje, 1962–1968 m. LSSR Ministrų tarybos darbuotojas.

1949–1954 m. LKP CK narys, 1952–1953 m. LKP CK biuro narys. 1947–1954 m. LSSR AT, 1950–1954 m. SSRS AT deputatas.^[3][4]

• 1984 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas