Antakalniai (Užpaliai)

Antakalniai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Antakalniai
Antakalniai
55°42′18″š. pl. 25°39′22″r. ilg. / 55.705°š. pl. 25.656°r. ilg. / 55.705; 25.656 (Antakalniai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Užpalių seniūnija
Gyventojų (2021) 7
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Antãkalniai
Kilmininkas: Antãkalnių

Antakalniai – kaimas Utenos rajono savivaldybėje, 10 km į vakarus nuo Užpalių. Pietrytinėje kaimo pusėje telkšo Pakalnio ežeras, jo krante – kaimo kapinaitės. Išlikę du granitiniai paminklai, pastatyti 1896 ir 1898 m. mirusiems Indrašiams. Paskutiniai palaidojimai 1945 m. gegužės 14 d. stribų nukankintas senukas Juozapas Galvydis ir 1945 m.birželio mėn. miręs Vinco Indrašiaus kūdikis Petriukas. Gyventojų surašymo duomenimis 1897 m. buvo 146 gyventojai, 1923 m. – 132 (15 sodybų).

Istorija

Kaimas minimas Užpalių dvaro Šventupio vaitijos 1663 m. inventoriuje. Po 1863 m. sukilimo iš kaimo į Saratovo guberniją ištremtos Justino Namajuškos ir Mataušo Paškonio šeimos. 1920–1921 m. kaimas išsiskirstė viensėdžiais, turėjo 224 ha. žemės, buvo 12 stiprių žemvaldžių ir 6 mažažemių šeimos.

1945 m. miškiniai nužudė kaimo gyventoją Vasilijų Kublicką ir jo sūnų Vytautą, besislapstydami žuvo broliai Leonas (1912–1946) ir Juozas (1915–1945) Galvydžiai, Petras (g. 1918), Jonas (g. 1921) ir Antanas (g. 1929) Galvydžiai buvo įkalinti. Jų tėvą Juozapą Galvydį 1945 m. gegužės 14 d. nukankino Užpalių stribai, motiną Agotą Galvydienę 1948 m. ištrėmė į Sibirą. 1949 m. kovo mėn. ištrėmė Balį Svilą su žmona Veroniką ir trimis vaikais, besislapstantį jų sūnų Benediktą sugavo ir 1949 m. nuteisė 25 metams.

Iš šio kaimo kilę seserys Ona ir Aldona Sunklodaitės buvo pedagogės, jų brolis Antanas (1932–2009) žinomas ekonomistas. Kazio Indrašiaus sūnus Gintautas (g. 1937) pulkininkas, buvęs Šiaulių ir Kauno autoinspekcijų viršininkas, Prano Indrašiaus sūnus Jonas (g. 1940) buvusios Telšių Skaičiavimo mašinų gamyklos vyriausias konstruktorius, Gasparo Indrašiaus sūnus Vytautas (g. 1943) žinomas rašytojas, šešiolikos kraštotyrinių knygų autorius.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1989 m.sur.[6]
146 73 53 26 16 18
2001 m.sur.[7] 2011 m.sur.[8] 2021 m.sur.[9] - - -
13 3 7 - - -

Šaltiniai

  1. ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. ↑ 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  7. ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  8. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  9. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Vytautas Indrašius „Antakalniai ir Norvaišiai“, 2011. // psl. 4–67.