Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara) – astrinių (Asteraceae) šeimos, šalpusnių (Tussilago) genties augalas.
Morfologija
Daugiametis žolinismedingas augalas, turintis vertikalų apie 20-25 cm ilgio šakniastiebį, ant kurio anksti pavasarį išauga vienas ar keletas vienagraižių stiebų. Stiebas paprastas, apsitraukęs baltu, voratinklišku pūku. Pamatiniai lapai 10-20 cm skersmens, apskritoki, šiek tiek dantyti, viršutinė pusė plika, apatinė baltai pūkuota. Žiedai pavieniuose, 2-2,5 cm skersmens, graižuose, geltoni, kraštiniai išsidėstę keliomis eilėmis, liežuviški, piesteliniai, vaisingi, viduriniai vamzdiški. Augalui žydint dieną stiebas būna stačias, o naktį bei nepražydusių ir peržydėjusių egzempliorių – nulinkęs. Graiže subręsta apie 300 vaisių. Tai cilindriški, briaunoti, geltoni lukštavaisiai, kurių viršūnėje yra 2-3 kartus ilgesnis už vaisių plaukelių skristukus. Sėklos subręsta per 10-25 dienas. Nužydėjus, lieka pūkai (lukštavaisis su skristuku), panašūs į pienės pūkus, kuriuos išnešioja (ir taip išplatina) vėjas.[1]
Žydi balandžio-gegužės mėn., lukštavaisiai subręsta gegužės – birželio mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir lukštavaisiais.
Paplitimas
Randamas visoje Lietuvos teritorijoje. Mėgsta molingądirvą su negiliu podirvio vandeniu, ypač vešlus jis šaltiniuotose vietose. Auga pagrioviuose, molinguose šlaituose, upių ir upelių pakrantėse, bergždynuose. Žemdirbiams jis – piktžolė.
Šalpusnių žiedai renkami balandžio–gegužės mėnesiais saulėtą sausą dieną, kai žiedai pilnai išsiskleidę[2]. Skinami tik sveiki, be rudų dėmių lapai, neilgesniais kaip 5 cm lapkočiais. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, paskleidus juos plonu sluoksniu ant tinklo. Kartkartėmis reikia atsargiai pavartyti, kad greičiau džiūtų. Greičiau džius, jei lapai bus išdėlioti balta, pūkuota puse į viršų. Iš 5 kg šviežių lapų gaunama 1 kg sausos žaliavos.
Gerai išdžiovinti lapai yra bekvapiai, viršutinėje pusėje žali, apatinėje – balzganai pūkuoti.
Šaltiniai
↑Živilė Lazdauskaitė. Pavasarį žydintys augalai. Vilnius, Mokslas: 1985, 12 psl.