Anelė Salava kilusi iš Sepravo kaimo netoli Krokuvos, Lenkijoje. Ji gimė 1881 m. Bartlomėjaus Salavos ir Evos Bochenek šeimoje. Jos šeimoje buvo dvylika vaikų, Salava buvo vienuolikta. Jos tėvas Bartlomėjus buvo kalvis. Salava buvo pakrikštyta praėjus keturioms dienoms po gimimo. Šeima buvo neturtinga, o dėl to, kad ji buvo silpna ir ligota, Salava negalėjo taip dirbti ūkyje, kaip jos fiziškai tvirtesni broliai ir seserys. Pasižymėjo pamaldumu.
Būdama 16 metų Salava paliko namus ir pradėjo dirbti tarnaite Krokuvoje. Būdama ten, ji įsitraukė į pasaulietinius užsiėmimus, o jos religinis įkarštis išblėso. Ją labai paveikė jos sesers Teresos mirtis. Šokdama per vestuves Salava patyrė Kristaus regėjimą – šis jos paklausęs, kaip ji galinti linksmintis ir šokti, o nesekanti paskui jį. Po šios patirties ji tapo labai pamaldinga.
1900 m. davė privačius tyrumo ir dorybės įžadus. Ji toliau dirbo kambarine, bet nukentėjo dėl melagingų darbdavio kaltinimų.
Kai 1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, Salava liko Krokuvoje slaugyti karių. Jos pačios sveikata prastėjo. 1916 m. darbdavys apkaltino ją vagyste, ir ji prarado darbą. Ji liko bename, sirgo, gyveno vargingai be artimųjų rūsyje, kol galiausiai mirė.
