Anaïs Chevalier-Bouchet
Anais Ševaljė 2017 m.
Asmeniniai duomenys
Gimė	1993 m. vasario 12 d. (31 metai)
Gimimo vieta	Sen Marten d‘Heras, Prancūzija
Tautybė	prancūzė
Atstovaujama rinktinė	Prancūzija
Ūgis	162 cm
Svoris	55 kg
Karjera
Sportas	biatlonas
Rinktinėje nuo	2010 m.
Statusas	baigė karjerą
Olimpinės žaidynės
Dalyvavimai	3 (2014, 2018, 2022 m.)
Medaliai	3 (2 sidabro ir 1 bronzos)
Pasaulio čempionatai
Dalyvavimai	5 (2016–2019, 2021, 2023 m.)
Medaliai	7 (3 sidabro, 4 bronzos)
Pasaulio taurė
Debiutas	2013 m.
Sezonai	9 (2013/14–2018/19, 2020/21)
Asmeninės pergalės	1
Iš viso pergalių	13
Asmeninės prizinės vietos	22
Iš viso prizinių vietų	49
Didžiausias pasiekimas bendroje įskaitoje	5 vieta (2021/22 m.)
Informacija atnaujinta 2023-03-19.

Anais Ševaljė-Bušė (pranc. Anaïs Chevalier-Bouchet, g. 1993 m. vasario 12 d. Sen Marten d‘Here, Prancūzijoje) – prancūzų biatlonininkė, olimpinių žaidynių ir pasaulio čempionatų medalininkė.

Biatlonu užsiėmė nuo 2008 m.^[1] Prancūzijos rinktinėje nuo 2010 m. Iki 2016 m. dalyvavo jaunių, jaunimo, Europos čempionatuose, IBU taurėje. 2013 m. gruodžio 6 d. Hochfilcene debiutavo pasaulio taurės varžybose, buvo 27 vietoje sprinte. Kitą dieną iškovojo savo pirmąjį pasaulio taurės medalį – bronzą estafetėje. 2014 m. Sočyje debiutavo olimpinėse žaidynėse. 2015–2016 m. sezono metu iškovojo savo pirmąją pasaulio taurės pergalę – tapo čempione estafetėje Antholce. 2016 m. debiutavo pasaulio čempionate Osle, tapo vicečempione estafetėje. 2016–2017 m. sezone iškovojo savo pirmąjį medalį asmeninėse rungtyse – antrą vietą sprinte Nove Meste, o kitą dieną persekiojimo varžybose – savo pirmąją pergalę asmeninėse rungtyse. Sezonas tapo iki tol sėkmingiausiu sportininkės karjeroje: taurės varžybose iškovotos 5 prizinės vietos ir 7 vieta bendroje įskaitoje. 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse iškovojo pirmąjį olimpinių žaidynių medalį – bronzą estafetėje. 2019–2020 m. sezoną sportininkė praleido po dukters gimimo.^[2] 2021–2022 m. sezone iškovota penkta vieta pasaulio taurės bendroje įskaitoje.^[3]

2022–2023 m. sezono pabaigoje paskelbė apie karjeros pabaigą.^[4]

Lentelės sudarytos pagal Tarptautinės biatlono sąjungos statistinius duomenis.^[3]

Metai	Vieta	Asmeninės	Sprintas	Persekiojimas	Masinis startas	Estafetė	Mišri estafetė
2014	Sočis	–	47	44	–	nefinišavo	–
2018	Pjongčangas	28	16	24	29	Bronza	–
2022	Pekinas	Sidabras	68	–	19	6	Sidabras

Metai	Vieta	Asmeninės	Sprintas	Persekiojimas	Masinis startas	Estafetė	Mišri estafetė	Vienetų mišri estafetė
2016	Oslas	28	26	15	30	Sidabras	–	nevyko
2017	Hochfilcenas	38	Bronza	11	13	Bronza	Sidabras
2019	Estešundas	49	32	nestartavo	–	8	8	–
2021	Pokljuka	27	Sidabras	Bronza	27	8	5	–
2023	Oberhofas	12	24	23	4	4	Bronza	–

*Žiemos olimpinių žaidynių metais pasaulio čempionatai nerengiami.

*nuo 2022–2023 sezono pasikeitė taškų skaičiavimo sistema

Sezonas	Varžybų vieta	Rungtis	Vieta
2016–17	Nove Mestas	Sprintas	2
2016–17	Nove Mestas	Persekiojimas	1
2016–17	Antholcas	Asmeninės	2
2016–17	Hochfilcenas	Sprintas	3
2016–17	Pjongčangas	Sprintas	3
2017–18	Kontiolahtis	Masinis startas	3
2017–18	Tiumenė	Masinis startas	3
2018–19	Nove Mestas	Masinis startas	3
2018–19	Oberhofas	Sprintas	2
2018–19	Oberhofas	Persekiojimas	3
2020–21	Kontiolahtis	Sprintas	2
2020–21	Antholcas	Asmeninės	3
2020–21	Pokljuka	Sprintas	2
2020–21	Pokljuka	Persekiojimas	3
2021–22	Estešundas	Sprintas	2
2021–22	Estešundas	Persekiojimas	3
2021–22	Antholcas	Masinis startas	3
2021–22	Pekinas	Asmeninės	2
2022–23	Ansi	Masinis startas	3
2022–23	Rūpoldingas	Masinis startas	3
2022–23	Nove Mestas	Sprintas	3
2022–23	Nove Mestas	Persekiojimas	3
2022–23	Holmenkolenas	Masinis startas	3

*Olimpinių žaidynių, Pasaulio taurės ir Pasaulio čempionatų rezultatai.

**Lentelių duomenys atnaujinti 2023-03-19.