Alodas (viduramž. lot. allod, lot. allodium) – žemės valda (beveik visada žemės arba sklypas mieste) viduramžiais bei Naujaisiais laikais. Alodo savininkas galėjo laisvai disponuoti jo turima valda. Valdymo teisė nebuvo sąlygojama arba susijusi su kokiais nors įsipareigojimais arba teisiniais santykiais kitų asmenų atžvilgiu. Alodas galėjo būti laisvai paveldėtas. Iš pradžių pajamos, vaisiai iš alodo buvo apmokestinami krašto valdytojo (pvz., kunigaikščio).
Vakarų Europos ankstyvojo feodalizmo laikotarpio individuali šeimos žemės nuosavybė.
.svg){kind=small}