| Baillonella toxisperma
|
Aliejinis bailonas (Baillonella toxisperma)
augantis Kongo upės baseino
drėgnajame atogrąžų miške
|
![]()
Pažeidžiami, gresia didelė rizika išnykti
|
| Mokslinė klasifikacija
|
|
|
| Binomas
|
Baillonella toxisperma
Pierre, 1890
|
| Aliejinio bailono sinonimai[1]
|
- Baillonella djave (Engl.) Pierre ex Dubard
- Baillonella obovata Pierre ex Engl.
- Baillonella pierriana (Engl.) A.Chev.
- Baillonella toxisperma var. obovata
Aubrév. & Pellegr.
- Mimusops djave Engl.
- Mimusops obovata Engl.
- Mimusops pierreana Engl.
- Mimusops toxisperma (Pierre) A. Chev.
|
Aliejinis bailonas (lot. Baillonella toxisperma, angl. African pearwood) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, sapotinių (Sapotaceae) šeimos medis. Vienintelė bailonų (Baillonella) genties rūšis.
Paplitimas
Aliejiniai bailonai paplitę Afrikos žemyne - natūraliai auga pietinėje Nigerijoje, Kamerūne, Pusiaujo Gvinėjoje, Gabone, Kongo Respublikoje, Kongo D.R. pietvakariuose, šiaurinėje Angoloje.
Augavietės
Aliejiniai bailonai yra vienintelė sapotinių (Sapotaceae) šeimos rūšis, kuri auga Kongo upės baseino drėgnuosiuose miškuose. Jų augavietės - subtropinio ir tropikų klimato regionų drėgnųjų žemumų miškų 0–500 m aukščio altitudėse. Šiuose savaiminio augimo regionuose klimatas drėgnas ir šiltas. Jų savaiminio paplitimo regionuose metinė temperatūra +23 °C +26 °C, metinis kritulių kiekis apie 1500–3000 mm. Paprastai medžiai aptinkami išsidėstę pavieniui, maždaug vienas subrendęs medis 20 hektarų teritorijoje, nors retkarčiais pasitaiko augantys 5–50 medžių grupėmis.
Matmenys
Tai aukščiausi Kongo upės baseino drėgnųjų atogrąžų miškų medžiai ir viena aukščiausiai užaugančių vietinių Afrikos medžių rūšių. Paprastai pasitaiko apie 48 m aukščio medžiai, rečiau iki 60 m, o Gabone užauga iki 70 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 300 cm, pačių stambiausių iki 500 cm. Laja didelė, skėčio formos iki 50 m skersmens[2].
Augimas
Aliejiniai baionai iš sėklų sudygsta per 1–4 savaites. Miškuose po kitų medžių laja į metus paauga apie 4–5 cm, bet prasivėrus kitų medžių lajai ir gaudami tiesioginę saulės šviesą ima augti kur kas greičiau - maždaug 40 cm į metus. Natūraliam miške ir sąlygomis, medeliai su 10 cm skersmens kamienais vidutiniškai į metus pastorėja 1 mm.
Aliejiniai bailonai žydėti pradeda nuo 50–70 metų amžiaus, tai yra kada pasiekia miško ardo viršutinę dalį, bet vaisius ima megzti vėliau, kada kamienas būna sustorėjęs iki 70 cm skersmens. Visius duoda kas metai, bet masinis vaisių derlius pasitaiko kartą per 3 metus[3].
Amžius
Pagal medžio kamieno rievių ir radioaktyvaus anglies izotopo analizes buvo nustatyta, kad aliejinis bailonas turėjęs 1 m skersmens kamieną buvo 260 metų amžiaus, o su 2,8 m skersmens kamienu, 600–700 metų amžiaus.
Apibūdinimas
Lapuočiai medžiai. Lapus meta prieš drėgnąjį sezoną kada medis sužydi. Kamienas tiesus, cilindrinis ir prie pagrindo kiek pastorėjęs, šakos maždaug nuo 30 m aukščio. Žievė raudonai ruda ar tamsiai pilka 4–5 cm storio, vertikaliomis atplaišomis giliai suskylinėjusi. Vaisius apvalus 5–8 cm skersmens. Atraminių, paviršinių šaknų neturi.
Panaudojimas
Dėl vaisių, aliejinius bailonus vertina pigmėjai. Iš jų išgaunamas riešutų aliejus yra vienas svarbiausių baka ir kitų šio regiono genčių prasimaitinimo ir pragyvenimo šaltinių.
Apsauga
JAV esantis didžiausias pasaulyje statybinių medžagų ir remonto prekybos tinklas The Home Depot, vardan šios rūšies išsaugojimo, nusprendė nepardavinėti jokių produktų pagamintų iš aliejinių bailonų medienos.
Aliejinio bailono pavadinimai
Savaiminio išplitimo regionuose aliejinis bailonas vietinėmis kalbomis dar vadinamas „Moabi“ (Angoloje ir Konge), „Adjap“ ar „Ayap“ (Kamerune ir Pusiaujo Gvinėjoje), „Adza“ ar „Mfoi“ (Gabone), „geltonąja muamba“ (Kongo D.R.), „Dimpampi“ (Konge)[4]
Šaltiniai
Nuorodos
