Berlyne ir Erlangene studijavo teisę. 1913 m. daktaras. Bendradarbiavo ekspresionistų žurnaluose „Der Sturm“, „Die Aktion“. Žuvo per Pirmąjį pasaulinį karą Vakarų fronte.
Kūryba
Poezijoje (eilėraščių rinkiniai „Sambrėškis“ / Die Dammerung1913 m.) reiškiama pasaulio žlugimo ir artėjančios katastrofos nuojauta, būdinga deformuotos tikrovės vaizdai, didmiesčio motyvai, banalaus miesčioniško gyvenimo kritika, tragizmo ir grotesko dermė. Pagrindė ekspresionizmui būdingą simultaninio eilėraščio modelį – tekstą (dažniausiai naudojamas tradicinis ketureilis) sudaro atskiri, kontrastingi vaizdai, kurių gretinimas bei ironiškas išvardijimas kelia absurdo ir beprasmybės pojūtį. Gamta taip pat deromantizuojama, pabrėžiama jos svetimumas, nykumas.
Prozoje (rinktinė „Eilėraščiai ir apsakymai“ / Gedichte und Geschichten, išleista 1919 m.) vaizduojamos ekspresionizmui būdingos ribinės, patologinės žmogaus būsenos. Dar parašė kūrinių vaikams („Dėdės Krauzės istorija“ / Die Geschichte des Onkel Krause1910 m.).
Alfredo Lichtenšteino kūryba turėjo įtakos XX a. lietuvių avangardinei poezijai. Jo eilėraščių paskelbta lietuvių kalba. [1]
Šaltiniai
↑Jadvyga Bajarūnienė. Lichtenšteinas Alfredas . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 113 psl.