Alfonsas Čeponis (1924 m. Kaune – 1944 m. sausio 24 d. Kaune) – sovietinis partizanas-pogrindininkas, Sovietų Sąjungos didvyris.

1939 m. įstojo į LKJS. 1940 m. Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, aktyviai dalyvavo sovietizacijoje. Prasidėjus Vokietijos-SSRS karui pasitraukė į Rusijos gilumą, dirbo karinėje gamykloje, mokėsi radistų mokykloje. 1943 m. vasarą kartu su Juozu Aleksoniu buvo permestas diversiniam darbui į Lietuvą. Yra paskelbta duomenų apie A. Čeponio plėšikavimą iš Kauno gyventojų.^[1] Be kitų įvykdytų nusikaltimų Kaune, dalyvavo studentės Elenos Spirgevičiūtės nužudyme. 1943 m. gruodžio mėn. traukiantis po diversijos geležinkelio ruože Kaunas-Jonava, buvo sužeistas, slapta gydėsi savo namuose Kaune. Kai susekę vokiečiai bandė jį suimti, susisprogdino granata.^[2]

1958 m. liepos 1 d. SSRS AT prezidiumo įsaku A. Čeponiui suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas. Sovietmečiu jo vardu pavadinta gatvė, kurioje gyveno, mokykla Kaune, kurioje mokėsi, pionierių stovykla Kačerginėje, žvejybinis traleris-šaldytuvas. 1969 m. SSRS paštas išleido 4 kapeikų vertės pašto ženklą, kuriame pavaizduoti trys Sovietų Sąjungos didvyriai: Alfonsas Čeponis, Juozas Aleksonis ir Hubertas Borisa.^[3]

• Drąsios širdys / Povilas Štaras. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1958. – 112 p.: iliustr.
• Didvyrių kelias: apybraižų knyga / Antanas Viršulis. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. – 226 p.
• Mirtis atėjo iš Muravos: dokumentinė apysaka / Česlovas Spirgevičius, dail. Živilė Šimėnienė. – Kaunas: Europa, 1992. – 153 p.: iliustr.