Alfonsas Basalykas (1924 m. kovo 28 d. Balainių eiguvoje netoli Jaskonių, Varėnos valsčius – 1986 m. birželio 30 d. Vilnius) – Lietuvos geografas, geografijos mokslų daktaras.

1947 m. baigė Vilniaus universitetą. Atlikęs tyrimus visame Nemuno upyne 1951 m. parašė ir 1953 m. apgynė kandidatinę disertaciją „Nemuno upyno slėniai Lietuvos TSR ribose (slėnių sistemos geomorfologinė analizė)“. 1966 m. geografijos mokslų daktaras.^[1]

1947–1986 m. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos katedros laborantas, asistentas, dėstytojas, nuo 1968 m. Bendrosios geografijos ir kartografijos katedros vedėjas. Nuo 1968 m. profesorius. 1967–1986 m. Lietuvos geografų draugijos pirmininkas.

Lietuvos upių slėnių sistemos periglacialinių procesų tyrimo pradininkas. Išplėtė glacigeninio reljefo tyrimus, suskirstė Lietuvą fiziniais geografiniais rajonais, sukūrė morfometrinę reljefo klasifikaciją, sudarė kraštovaizdžių tipologinio ir regioninio skirstymo sistemas, paskelbė kraštovaizdžio geosisteminės organizacijos koncepciją. Parašė darbų apie Lietuvos reljefo genezę, upių slėnių sandarą ir raidą, fizinį geografinį ir landšaftinį rajonavimą, determinuotą kraštotvarką (kraštovaizdžių antropogenizaciją).^[2]

• Lietuvos upės, 1956 m.
• Lietuvos TSR fizinė geografija t. I, atsakingasis redaktorius ir vienas autorių, 1958 m.
• Lietuvos TSR fizinė geografija, t. 2, 1965 m.
• Lietuvos TSR kraštovaizdis, 1977 m.
• Žemė – žmonijos buveinė, 1985 m.

• 1959 m. LTSR valstybinė premija
• 1979 m. LTSR valstybinė premija už darbus apie Lietuvos gamtinius teritorinius kompleksus ir kraštotvarkos geografinius aspektus

• Geografas profesorius Alfonsas Basalykas. Sudarytojai Jonas Milius, Regina Prapiestienė, Vilnius, 2005 m., ISBN 9986-19-795-3