Alfonsas Žibas (g. 1902 m. Garliavoje – ?) – Lietuvos kino režisierius, operatorius.

Gimė 1902 metais, lapkričio 7 dieną, Garliavoje, ūkininkų miestelėnų Antano Žibo ir Pranciškos Reventaitės šeimoje. Lietuvos savanoris, dalyvavo vaduojant Klaipėdą. 1927 m. baigė gimnaziją Kaune. Mokėsi valstybės teatro studijoje. Nuo 1931 vienas iš pirmųjų pradėjo filmuoti Lietuvos kino kronikas. 1936 m. Alfonsui Žibui paskirta Švietimo ministerijos stipendija toliau kino meno mokslus tęsti užsienyje. Studijavo Prahoje, tobulinosi Vienoje ir Berlyne. Tapo profesionaliu kino operatoriumi režisieriumi. Grįžęs Garliavoje, miesto centre, įkūrė savo fotografijos studiją. 1937 - 1939 m. Alfonsas Žibas dirbo Kultūros departamento įsteigtame tautos veteranų filmų skyriuje. 1938 m. nufilmavo Petro Babicko režisuotą filmą „Jaunoji Lietuva“ ^[1]. 1944 m. Alfonsas su savo broliu Nikodemu pasitraukė į Vakarus. Kurį laiką gyveno pabėgelių stovykloje Vokietijoje, 1948 m. apsigyveno San Paulo mieste, Brazilijoje. Čia sukūrė šeimą. San Paule Alfonsas Žibas išliko aktyvus visuomenininkas ir kūrėjas. Aštuonerius metus dirbo televizijos stotyje, vėliau kūrė kino filmus. Įsteigė vaidybos kursus, statė spektaklius, suorganizavo lietuvių menininkų klubą, rūpinosi lietuvių meno parodomis. Nuo 1956 m. rengė lietuvišką radijo valandą „Tėvynės garsai“, kuri tranlsiuota ketverius metus. Sukūrė garsinį filmą apie III pasaulinį lietuvių kongresą.

Mirė ir palaidotas San Paulo mieste.

• „Garliava. Laikas ir žmonės“, aut. Inga Stepukoninė (Kaunas, Pasaulio lietuvių centro leidykla, 2012), psl. 599-602.

• Pirmieji lietuviški kino filmai