XIX a. pab. – XX a. pradžioje Aleksandrijoje buvo gražus pušynas, pamėgtas šiauliečių. 1894 m. jame įvyko pirmoji Šiaulių gegužinė, kurioje dalyvavo Jonas Jablonskis, Žemaitė, Povilas Višinskis. Ir vėliau čia vykdavo pažangių kultūros veikėjų sueigos. Gegužinės prisiminimui 1934 m. pušynėlyje įkastas paminklinis akmuo su iškaltu užrašu „Labora“ (lot.labora – „dirbk“).
Dvare 1950 m. įsikūrė karinio dalinio štabas, greta pastatyti namai karininkams.
Aleksandrijos kalvelėje, prie plento, palaidotas įžymus Lietuvos miškininkas, rašytojas ir visuomenininkas profesorius Povilas Matulionis (1860–1932), paskutinius gyvenimo metus praleidęs Aleksandrijoje. Jis piktinosi klerikalų veikla, buvo laisvamanis. Reikšdamas protestą prieš valdžią ir kunigus, paprašė artimųjų, kad jo palaikus po mirties palaidotų nešventintoje žemėje. Tačiau LTSR metais kalvoje pradėtas kasti smėlis ir žvyras, išnaikinta didžioji pušyno dalis, o vėliau memorialinėje vietoje įrengta motociklų lenktynių trasa. P. Matulionį primena stogastulpis prie kelio Šiauliai–Panevėžys (autorius – liaudies meistras A. Česnulevičius), pastatytas profesoriaus mirties 50-mečio proga. Miško darbuotojai ir gamtosaugininkai tuo pačiu netoli jo kapo pasodino 72 ąžuolų giraitę (tiek metų gyveno profesorius).