Akuočiai

Akuočiai
{{#if:270
Akuočiai atvažiuojant nuo Seirijų
Akuočiai
Akuočiai
54°15′14″š. pl. 23°47′20″r. ilg. / 54.254°š. pl. 23.789°r. ilg. / 54.254; 23.789 (Akuočiai)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Lazdijų rajono savivaldybės vėliava Lazdijų rajono savivaldybė
Seniūnija Seirijų seniūnija
Gyventojų (2021) 34
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Akuõčiai
Kilmininkas: Akuõčių
Naudininkas: Akuõčiams
Galininkas: Akuočiùs
Įnagininkas: Akuõčiais
Vietininkas: Akuõčiuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Okocie

Akuočiai – kaimas šiaurės rytinėje Lazdijų rajono savivaldybės dalyje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Seirijų, prie kelio  181  Seirijai–Simnas–Igliauka , piečiau Metelio ežero. Yra kapinės, šeimyninio kapo kriptoje palaidoti Akuočių dvaro valdytojai Gutovai, rėmę 1863 m. sukilimą, kapinių duobėje slėpdavę ginklus sukilėliams.[2]

Istorija

Kalvoti Akuočių kraštovaizdžiai

Akuočių kaimas ir dvaras minimas nuo 1744 m. (Vilniaus sinodo raštuose, aptariančiuose Seirijų paprapijos ribas). 1783 m. Šventežerio dvaras, kuriam priklausė Akuočiai, Prūsijos karaliaus paskirtas Mikalojui Mirovui-Maslovskiui, o XIX a. Akuočių palivarkas atiteko vokiečių kilmės dvarininkams Gutovams.[3]

Grafai Gutai (von Gutt) XIX a. buvo Trakėnų, Šventežerio dvarų bei Akuočių ir Zigmantavo palivarkų savininkais, jie gyveno rūmuose šalia Melnyčios kalno. Akuočių palivarkas buvo Šventežerio dvaro dalis, siauru kyliu įsikirtęs tarp Seirijų ir Metelių dvarų žemių.

XIX a. pab. buvo Akuočių kaimas ir dvaras Seinų apskrities Metelių valsčiuje, Seirijų parapijoje. 1885 m. dvarą sudarė 5 mūriniai ir 7 mediniai statiniai, durpių telkinys, vėjo malūnas.[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pab.–XX a. pr. Metelių valsčius, Seinų apskritis, Suvalkų gubernija
XX a. tarpukaris Alytaus apskritis
2001 m. Šlavantų seniūnija
Akuočių kraštovaizdis
Akuočių dvaro kapinės

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m. 1880 m. 1888 m.[5] 1923 m.sur.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8]
110 122 138 127 184 149
1979 m.sur.[9] 1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13] -
102 58 65 43 34 -

Šaltiniai

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Akuočių dvaro senosios kapinės
  3. ↑ Informacinis stendas šalia Akuočių dvaro kapinių
  4. ↑ Okocie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 428 psl. (lenk.)
  5. ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  6. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. ↑ Akuočiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 35 psl.
  8. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  12. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.